Tegu plaukia Cicinas…

Visai neseniai Rytis Cicinas ir TV3 komanda be galo nuobodžiai agitavo plaukti ir apsipirkinėti prabangiame kruiziniame laive. Estrados princas būtų labai nustebęs, jei būtų patekęs į "Poseidoną" – visko, kas jam taip patinka, "Poseidone" daug daugiau. Tačiau filmo "Poseidonas" ("Poseidon", JAV, 2006) kūrėjai neleidžia žiūrovams grožėtis turtingų jo keleivių malonumais. Užmetei akį, ir gana – artėja Naujieji metai, kuriuos ir rengiasi laive sutikti filmo herojai. Filmo kūrėjai net neleidžia geriau įsižiūrėti į pačius personažus. Per trumpą įžangą sužinome, kad turtingas amerikietis Robertas Ramsis (Kurt Russell) kadaise buvo gaisrininkas ir Niujorko meras, o dabar jis bijo, kad dukra Dženifer (Emmy Rossum) laive ims seksualiai santykiauti su savo vaikinu Kristoferiu. Kad kortų lošėjas ir avantiūristas Dilanas (Josh Lucas) daug dėmesio skiria fiziniam pasirengimui. Kad jauna ir gana mįslinga moteris Megė (Jacinda Barrett) turi sūnų, kuris nuolat yra jos dėmesio centre. Kad Elena yra "zuikis", o pagyvenusį architektą Ričardą Nelsoną (Richard Dreyfuss) ką tik metė jo ilgametis draugas, išėjęs pas kitą vyrą. Nelsonas nori nusižudyti, nes draugas taip ir nepaskambino priartėjus Naujiesiems, bet kai architektas išmeta už borto savo mobilųjį ir rengiasi šokti iš paskos, jis pamato horizonte kilusią milžinišką bangą, kuri artėja prie laivo. Tada Nelsonui kyla didžiulis noras gyventi… Banga netrunka užlieti laivą ir apversti jį aukštyn kojomis. Gyvi lieka tik salėje šventę svečiai. Kapitonas įsakmiai liepia jiems laukti gelbėtojų ir rūsčiai pasmerkia grupelę pasiryžėlių savarankiškai kepurnėtis į viršų. Kaip supratote, grupelę ir sudaro tie, su kuriais režisierius Wolfgangas Petersenas žiūrovus jau trumpai supažindino…

"Poseidonas" – garsaus 1972 m. filmo perdirbinys, todėl tikėjausi, kad jis remiasi sena katastrofų filmų tradicija, kai didžiąją filmo dalį užima ne nelaimė, o jos laukimas. Tas laukimas nėra betikslis – žiūrovas gauna progos pažinti filmo herojus, suvokti jų problemas, paprognozuoti, kaip jie elgsis katastrofos akivaizdoje, o kartu ir įsijausti į situaciją, suvokti vėlesnius personažų motyvus. Peteresenas viso to atsisakė. Laivas apsiverčia, siautėja gaisras, veržiasi vanduo, tad filmo herojai priversti nuolat kažką daryti, – judėti, plaukti, karstytis liftų šachtomis, gelbėti vieni kitus. Žiūrėdama į juos nuolat prisimindavau parabolę apie grietinės puodan patekusią varlę, kuri išsikapstė iš puodo, nes kojytėmis sumušė iš grietinės sviestą. Tik tas, kuris kažką daro ir stengiasi, galės išsigelbėti. Pasyvieji "Poseidono" keleiviai pasmerkti žūti. Todėl filmo herojai labai greitai ima priminti kompiuterinio žaidimo personažus, nes jų psichologiniai motyvai ir išgyvenimai yra redukuoti iki minimumo.

Režisierius, žinoma, puikiai jaučiasi vandenyje ir po juo – juk neatsitiktinai pasaulinę šlovę jam atnešė povandenio laivo įgulos drama "Laivas" (1981), tačiau net ir sudėtingi triukai ar nuolat griūvančios laivo konstrukcijos ir vis įsiplieskiantys gaisrai, daugybė plūduriuojančių lavonų nusibosta. Taip įvyksta ir todėl, kad nusprendęs dėl įspūdingo reginio atsisakyti psichologijos, Petersenas atvėrė banalybės šliuzus. Todėl prie kortų stalo sutiktas pašaipūnas, girtuoklis ir gašlūnas žus vienas pirmųjų, todėl nebus gaila kelnerio Valentino, kuris seksualiai išnaudojo Eleną, todėl viena filmo kulminacijų taps Megės sūnaus gelbėjimas, o gėjus Nelsonas įrodys ne tik savo sentimentalumą, bet ir vyriškumo bei atsakomybės perteklių…

Todėl išėjęs iš salės pirmiausiai pagalvoji apie save (tokiems piliečiams, kurie yra linkę į klaustrofobiją, bijo vandens ar aukštumos, filmo apskritai nepatarčiau žiūrėti, nebent turite dar ir mazochistinių polinkių), nes neturėdamas galimybės susitapatinti su filmo herojais imi galvoti apie nuosavus kompleksus ir nusprendi, kad niekad gyvenime nekelsi kojos į tokį laivą. Tegu plaukia Cicinas…