Kinas

Karšta kino vasara

Kino naujienų šiupinys

iliustracija
"Mergina vandenyje"

Šiandien prasideda XXVIII tarptautinis Maskvos kino festivalis. Kol kas didžiausia jo sensacija yra festivalio išvakarėse gautas garsaus austrų kino režisieriaus Michaelio Haneke’s ("Pianistė", "Paslėpta") atsisakymas būti pagrindinės festivalio žiuri pirmininku. Jis taip papiktino organizatorius, kad specialiai surengtoje spaudos konferencijoje festivalio prezidentas Renatas Davletjarovas perskaitė viešą kreipimąsi į režisierių, kurį rengiamasi išspausdinti viename didžiausių Austrijos dienraščių. Šis kreipimasis baigiasi žodžiais: "Jūs ne tik įžeidėte Maskvos kino festivalį, bet ir parodėte nepagarbą mūsų šaliai bei įvairių šalių kino kūrėjams, kurie pristatys Maskvoje savo darbus. Tai beprecedentinis atvejis per 48-erius festivalio gyvavimo metus…". Haneke’s atsisakymo laiške paminėta, kad jis negali atvykti dėl netikėtos galimybės filmuoti JAV seniai rengtą projektą. Be jo teks dirbti kitiems žiuri nariams, tarp kurių – garsus lenkų režisierius Andrzejus Żuławskis, rusų kūrėjas Aleksejus Učitelis, britų aktorė Julie Christie (beje, ji pirmoji kine suvaidino "Daktaro Živago" Larisą).

Pagrindiniame konkurse Rusijai atstovaus Aleksejaus Muradovo filmas "Kirminas", kurį festivalio filmų atrankos komisijos narys ir kino kritikas Andrejus Plachovas pavadino "radikaliai ekstremaliu". Dėl pagrindinio festivalio prizo "Auksinio Georgijaus" Maskvoje, tarp kitų filmų, susigrums ir Raoulio Ruizo "Klimtas", Istvano Szabo "Giminaičiai", Bertrand’o Blier "Kiek tu kainuoji?". Vieną pagrindinių vaidmenų pastarajame suvaidinęs Gerard’as Depardieu atvyks į festivalį atsiimti prizo už indėlį į kinematografą.

Bogusławas Linda vėl režisierius

Garsus lenkų aktorius Bogusławas Linda ("Atsitiktinumas", "Šunys") ką tik baigė filmuoti "Šviesius žydrus langus" ("Jasne błękitne okna") – savo trečiąjį vaidybinį filmą. Filmavimas vyko Varšuvoje ir Silezijoje. Filmo herojės yra dvi moterys – Beata ir Sigita. Pirmoji yra telenovelių aktorė, kupina geriausių norų ir tikėjimo, kad pasaulį galima pakeisti. Antroji – šešiametės dukrelės mama, svajojanti apie laimingą gyvenimą šalia mylimo vyro. Pirmąkart jos susitiko ir susidraugavo būdamos paauglės, kurias skyrė beveik viskas – svajonės, temperamentas, padėtis. Trylikametė Beata padarys viską, kad išsiveržtų iš mažo miestelio ir taptų garsia aktore. Sigita visada svajojo apie laimingą gyvenimą kartu su vyru ir tėvais. Abi jos pasiekia savo tikslą. Tačiau atsitiks kažkas, kas pakeis visą jų gyvenimą, o likimas vėl sujungs jų kelius ir lieps ieškoti naujų kelio ženklų. Apie ką jos kalbėsis po daugelio metų? Apie pirmąsias meiles ar apie išsipildžiusias svajones?

Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė populiari telenovelių aktorė Joanna Brodzik ir Beata Kawka, taip pat vaidina Jacekas Braciakas, Jerzy Trela ir Barbara Brylska. Deja, kūrybinė grupė nespės baigti filmo iki Gdynės kino festivalio, premjera numatoma vėlyvą rudenį.

Nauji Philipo Seymouro Hoffmano vaidmenys

Šiųmetis "Oskaro" laureatas Philipas Seymouras Hoffmanas ("Capote") suvaidins pagrindinį vaidmenį Sidney Lumeto trileryje "Prieš velniui sužinant, kad tu esi tėvas" ("Before the Devil Knows You’re Dead"). Tai pasakojimas apie du brolius, kurie planuoja apiplėšti savo tėvų juvelyrinę parduotuvę. Tačiau ne viskas klostosi taip, kaip buvo sumanyta… Filme taip pat vaidins Ethanas Hawke’as, Albertas Finney ir Marisa Tomei. Filmavimas prasidės liepą Niujorke. Aktorius taip pat bus Julios Roberts bei Tomo Hankso partneris Mike’o Nicholso filme "Čarlio Vilsono karas" ("Charlie Wilson’s War"). Scenarijus parašytas pagal George’o Crile’o knygą ir pasakoja apie komunistuojantį kongreso narį ir CŽV agentą, bandantį apginkluoti su sovietų armija Afganistane pasirengusius kovoti partizanus. Veiksmas nukelia į 9-ojo dešimtmečio pradžią, Hoffmanui teks agento vaidmuo. Filmavimas prasidės spalį, o dabar Hoffmanas vaidina Tamaros Jenkins komedijoje "Laukiniai" ("The Savages"). Čia jo partnerė yra Laura Linney.

Labiausiai įkvepiantys filmai

Amerikos kino institutas sudarė 100 labiausiai įkvepiančių visų laikų filmų sąrašą. Pirmoje vietoje atsidūrė 1946 m. sukurtas Franko Capros filmas "Gyvenimas yra gražus" ("It’s a Wonderful Life"), kurį ne viena amerikiečių karta mini tarp pačių mėgstamiausių filmų, jis reguliariai nugali įvairiausiuose plebiscituose – optimistiškiausio filmo, geriausio Kalėdų filmo ir pan. Filmas pasakoja apie paprastus žmones, mažo amerikiečių provincijos miestelio gyventojus, jis buvo sumanytas kaip padrąsinantis ir suteikiantis vilties. Pagrindinis filmo herojus Džordžas Bailis (jį suvaidinęs Jamesas Stewartas buvo vienas mėgstamiausių Capros aktorių) kartu su savo dėde turi statybos įmonę. Atsisakęs architekto karjeros, jis padeda kitiems žmonėms įsigyti namus. Tačiau dėdė pameta žmonių patikėtus pinigus, o Bailį ištinka depresija. Jis prisiima visą kaltę sau, pradeda galvoti apie savižudybę, tačiau paskutinę minutę nuo mirties jį atkalba angelas, parodęs, kas atsitiks, jei Bailis pasitrauks iš gyvenimo. Miestelio gyventojai nusprendžia padėti Bailių šeimai, o kartu užkirsti kelią į miestelį besiskverbiančiam nekilnojamo turto magnatui. Problema išsisprendžia bendromis žmonių ir angelų pastangomis. Filmo gerbėjai sako, kad Bailio istorija artima visiems ir iki šiol gali įkvėpti žmones geriems darbams ir poelgiams.

iliustracija
Gerard Depardieu

1500 Amerikos kino instituto narių labiausiai įkvepiančius šimtą filmų išrinko iš pasiūlytų trijų šimtų. Dauguma filmų sukurti praėjusiame amžiuje. Antroje vietoje atsidūrė filmas "Nežudyk strazdo giesmininko" ("To Kill a Mockingbird", rež. Robert Mulligan, 1962). Gregory Pecko suvaidintas šio filmo herojus bando apginti nekaltai nuteistą juodaodį. Trečioje vietoje atsidūrė Steveno Spielbergo "Schindlerio sąrašas" (1993). Tai ne vienintelis šio režisieriaus filmas, atsidūręs Kino instituto sąraše. Pirmame dešimtuke yra ir jo "Ateivis" ("E.T. The Extra – Terrestrial", 1982), ir "Gelbstint eilinį Rajaną" (1998), penkiasdešimt pirmoje vietoje – "Purpuro spalva" (1985), penkiasdešimt aštuntoje – "Artimi trečiojo laipsnio kontaktai" ("Close Encounters of the Third Kind", 1977).

Capra taip pat paminėtas ne kartą: penktoje vietoje minimas jo filmas "Ponas Smitas vyksta į Vašingtoną" ("Mr. Smith Goes to Washington", 1939), kuriame pagrindinį vaidmenį taip pat sukūrė Stewartas, keturiasdešimt devintoje – "Sutikti Džoną Dou" ("Meet John Doe", 1941), o aštuoniasdešimt trečioje – "Ponas Dydsas vyksta į miestą" ("Mr. Deeds Goes to Town", 1936). Abiejuose pastaruosiuose pagrindinius vaidmenis suvaidino Gary Cooperis.

Seniausias iš šimto filmų yra 1931 m. sukurtos Charlie Chaplino "Didmiesčio šviesos"("City Lights"), naujausi – 2004 m. pasirodę "Rėjus" (rež. Taylor Hackford) ir "Ruandos viešbutis" ("Hotel Ruanda", rež. Terry George). Pirmame dešimtuke taip pat atsidūrė filmai "Rokis" (1976), "Rūstybės kekės" ("The Grapes of Wrath", rež. John Ford , 1940), "Pabėgimas" ("Breaking Away", 1979), "Stebuklas 34-ojoje gatvėje" ("Miracle on 34th Street", rež. George Sleaton, 1947). Paskutinis šimto filmų sąraše – 1981 m. geriausio filmo "Oskaru" apdovanotas Hugh Hudsono filmas "Ugnies vežimai" ("Chariots of Fire").

Steveno Spielbergo ambicijos

Stevenas Spielbergas rengiasi kurti filmą, kurį įkvėpė Kipo Thorne’o ir Alberto Einsteino teorijos, nors dar niekas nežino, kaip žiūrovui prieinamai pateikti mokslines teorijas ir hipotezes, nebent Sergejus Eizenšteinas, dar 3-iajame dešimtmetyje sukūręs intelektualinio kino teoriją ir svajojęs ekranizuoti Karlo Marxo "Kapitalą". Kol kas apie būsimą Spielbergo projektą žinoma nedaug: režisierius turi scenarijaus apmatus, kuriuos parašė pats Thorne’as ir prodiuserė Lynda Obst. Filmo tema – juodųjų visatos skylių teorija, laiko kreivės ir traukos bangos. Taip pat ir Alberto Einsteino hipotezės, kurios niekad nebuvo įrodytos. Projektas jau vadinamas nauja "2001-ųjų kosmine odisėja". Tačiau prieš tai Spielbergas dar turi baigti (ir kaip prodiuseris, ir kaip režisierius) kelis filmus, tarp jų ir trilerį "Kai pasauliai susiduria" ("When Worlds Collide"). Spielbergas taip pat rengiasi kurti filmą apie Abraomą Linkolną ir ilgai lauktą Indianos Džounso nuotykių tęsinį.

"Mergina vandenyje"

Režisierius M. Nightas Shyamalanas sukūrė penkių minučių filmuką, kuriame skaito savo knygos "Mergina vandenyje" fragmentą ir aiškina, kaip ji gimė. Šios knygos pagrindu jis sukūrė pilno metražo to paties pavadinimo filmą ("Lady in the Water"), kuris pas mus bus rodomas nuo rugsėjo pirmos. Trumpąjį filmuką jau galima įsigyti internete – tik "Amazon.com" puslapyje. Shyamalanas iš pradžių sumanė knygą kaip vakaro pasaką savo vaikams. Tai kelionė į fantazijos šalį, skatinanti skaitytoją įsižiūrėti į jį supantį pasaulį ir susimąstyti apie gyvenimo Žemėje tikslą. Kaip ir visi režisieriaus kūriniai ("Šeštasis pjūtis", "Nepalaužiamasis", "Ženklai", "Kaimas"), ir šis slepia niūrią paslaptį, jame yra netikėtų veiksmo posūkių, šiek tiek magijos ir stiprus pabaigos teiginys. Shyamalanas tvirtina, kad knyga, kitaip nei filmas, yra adresuota jauniesiems skaitytojams: "Filmas intensyvesnis ir jame daugiau įtampos. Bet knygą kartu su tėvais gali skaityti jau ketverių, penkerių metų vaikai."

Filmai apie Beslano tragediją

Vis intensyvesni kino bandymai papasakoti apie Beslano tragediją, kai 2004-ųjų rugsėjo 1-ąją teroristų įkaitais tapo Beslano mokyklos mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Po trijų dienų per įkaitų išlaisvinimo akciją žuvo 344 civiliai, iš jų – 186 vaikai.

Neseniai Julia Roberts įgarsino dokumentinį filmą apie Beslaną "Trys rugsėjo dienos" ("Three Days in September"). Tragedija sudomino ir Holivudą. "Da Vinčio kodo" prodiuseris Brianas Grazeris kartu su "Universal" ir "Imagine Entertainment" studijomis rengiasi kurti vaidybinį filmą, kurio pagrindas – "The New York Times" išspausdintas C.J. Chiverso (jis buvo dienraščio korespondentas, tiesiogiai stebėjęs įvykius) straipsnis "Mokykla". Praėjus aštuoniolikai mėnesių po įvykių žurnalistas grįžo į Beslaną ir kalbėjosi su tais, kurie išgyveno. Savo filmą apie Beslaną planuoja ir britai. Tačiau kitaip nei amerikiečiai, jie nenori rodyti tik trijų dramatiškų dienų. Pasak prodiuserio Matthew Hobbso, filmas pasakos apie tai, kaip teroristų aktas sunaikino visą bendruomenę. Tai bus pasakojimas apie žmones – mokytojus, šeimas, tėvus – jų gyvenimą, apie tai, kas juos labiausiai paveikė ir sukrėtė. Šio filmo premjera planuojama 2009 metais.

Parengė Kora Ročkienė