Potvynis: baltas sombrero

Mes kartais klausinėjam:
Gal mūsų metai, mūs buitis
Erdvėj be tikslo nuaidėjo,
Kaip kalno milžino griūtis?

Bet mums atsako naujos viltys,
Aušros ugnis, maži vaikai:
Nebus senatvės – lyg tos smiltys –
nubirs,
Jei jaunas širdžia palikai

Ir jei kasdien į žygį naują
Eini su milijonais tu, –
Pulsuos širdies tavosios kraujas
Naujuos darbuos naujų kartų!*
_______________________
*Ištrauka iš sveikinimo

Tęstinis projektas "Potvynis: baltas sombrero" birželio 11-ąją buvo parodytas BTV sveikinimų koncerto metu kaip sveikinimas Šiuolaikinio meno centro direktoriui Kęstučiui Kuizinui su naujos parodos, nuo birželio 2-osios pristatančios šiuolaikinį Australijos ir Naujosios Zelandijos meną, atidarymu.
ŠMC projekto "Potvynis" anotacijoje rašoma, kad ši paroda atspindi Lietuvos požiūrį į egzotiką, darbų temos ir motyvai ženklina mūsų pačių lūkesčius šių paslaptingų kraštų atžvilgiu. Alternatyvaus "Potvynio" projekto autorių kolektyvas – Benigna Kasparavičiūtė, Aušra Kiudulaitė ir Kęstutis Šapoka, perimdami pagrindinius anotacijos teiginius, pritaiko juos vietinei terpei ir mėgina praplėsti mūsų pačių lūkesčių skalę.
Projektas bando simuliuoti maksimaliai diskursyvų žvilgsnį – rasti "kritinį" tašką, kuriame išsiskleistų ir aktualizuotųsi mūsų pačių, lietuviškasis, tapatumas ir įvairūs jo aspektai. Taigi pirmasis klausimas – kaip save suvokiame patys – grąžina mus (mūsų psichinį ir kultūrinį ego) į lakaniškojo veidrodžio stadiją: staiga ir save suvokiame kaip tam tikrą paradoksalią "egzotiką".
Šis projektas, sugeneruotas vienoje institucijoje, siekia "prisijungti" (jei labiau patinka – parazituoti) prie kitos institucijos projekto. Taigi susiformuoja ir vizualizuojasi klausimas, užsimezgęs dar BMW bienalės metu (projekto dalyviai virtualiai ir retrospektyviai dalyvauja ir šioje bienalėje, todėl ŠMC turėtų perleisti iš naujo bienalės katalogą ir įtraukti į jį taip pat ir šį projektą). Pastaroji bienalė kvestionavo autoriaus statusą, reflektavo kuratoriaus ir institucijos vaidmenis. Įvairių projektų ir parodų metu kuratoriai, menotyrininkai Raimundas Malašauskas ir Valentinas Klimašauskas klausinėja menininkų, ar jie norėtų būti dar kieno nors kūrinio (-ių) autoriais, ar jų pačių kūrinius galėtų sukurti kas nors kitas? Projektas "Potvynis: baltas sombrero" aiškinasi vienos institucijos įsiterpimo į kitą mechanizmus ir formuluoja antrą, retorišką klausimą – ar nedalyvaujant parodoje galima būti tos parodos ar projekto dalyviu?
Nepaisant ryškaus simbolinio tarpinstitucinio šio projekto pobūdžio ir, kaip buvo minėta anksčiau, klausiamosios formos, šis projektas ir jo keliami klausimai nėra griežtai kritiniai, tai greičiau, pasak Nicolas Bourriaud, susitikimų, arba konceptualių susikirtimų trukmė, komunikacinė erdvė, kurioje kiekvienas dalyvis gali rasti interaktyvios demokratijos iliuziją.