Kinas

Lyčių montažas: filmai iš posovietinės erdvės

Dokumentiniai filmai apie moteris

iliustracija
"Naujoji Penelopė"

"Skalvijos" kino centre birželio 22–23 d. vyks antrasis kino forumas "Lyčių montažas: filmai iš posovietinės erdvės", jį rengia Lygių galimybių plėtros centras ir "Skalvijos" kino centras.

Dokumentinių filmų kolekciją "Lyčių montažas: filmai iš posovietinės erdvės" sudaro 7 filmai iš 7 šalių. Juose analizuojamos aštrios (nors dažnai nelaikomos reikšmingomis) posovietinių šalių problemos, specifinių regionų moterų teisės. Tačiau kartu tai ir universalios problemos: smurtas prieš moteris ir žalingos tradicijos (Gruzija, Kirgizija ir Rusija); reprodukcinė sveikata ir moters teisės (Rusija); moterų dalyvavimas viešajame gyvenime (Armėnija); lyčių segregacija darbo rinkoje ir lyčių stereotipai (Ukraina); institucinė diskriminacija prieš moteris (Lietuva); darbo migracija ir sudėtingi jos padariniai vyrams bei moterims (Tadžikistanas); specifinis skurdas (Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas).

Renginį atidarys (22 d. 19 val.) režisierės Inesos Kurklietytės filmas "Kristina Kristuje". Filmo herojė Kristina – Oksfordo universiteto absolventė, kuri Lietuvoje negali būti įšventinta dvasininke, nes yra moteris. Ji gali būti tik kunigo padėjėja. Teologijai ir žmonių švietimui pasišventusi Kristina skatina savo bendruomenės moteris ir merginas kovoti už lygias vyrų ir moterų teises Bažnyčioje ir visuomenėje. Po filmo premjeros Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija apkaltino Kristiną pažeidus Bažnyčios mokymą ir uždraudė jai mokyti bažnyčioje ir jos institucijose.

Pirmąją "Lyčių montažas 2" programą (22 d. – 17 val., orig. k., angl. subt., 23 d. – 19 val., rusų k.) sudaro trys filmai. Režisierių Pavelo Kostomarovo ir Antoino Kattino filmo "Rusijos kaimuose gyvena moterys…" pagrindinės herojės – mama ir jos dukra – gyvena tipiškame rusų kaime. Labiausiai jos kenčia dėl girtaujančių vyrų. Vaikus auginančioms herojėms tenka bėgti iš namų, kuriuose jos nuolat patiria smurtą. Režisierės iš Ukrainos Ninos Rudik filme "Kas dainuos lopšinę…" kalbama apie vyrus, kurie išėjo tėvystės atostogų. Tai tik du iš 46 vyrų, Kijeve išdrįsusių pasinaudoti teise į tėvystės atostogas. Mesdami iššūkį tradiciniam vyro maitintojo vaidmeniui, įveikdami socialinę stigmą ir skatindami žmonas realizuoti save, juodu nesijaučia herojais ar išlaikytiniais. Jie džiaugiasi, kad šeimos ir draugų palaikomas sprendimas padėjo pakeisti tradicinius lyčių vaidmenis. Armėnų filmas "Moterų laimė ar vyrų orumas" (rež. Karina Verdijan, Nika Šek) atskleidžia dviejų moterų likimus. Viena jų pasakoja apie savo patirtį, kai ištekėjusi ji turėjo atsisakyti menininkės karjeros, ir apie po skyrybų vėl atgautą galimybę kurti. Kita herojė – našlė, įsitikinusi, kad moters laimė – tik namai, kur vyras – šeimos galva, o moteris – namų šeimininkė.

Antroji programa (22 d. – 20.30, rusų k., 23 d. – 17 val., orig. k., ang. subt.) pristatys filmus iš Tadžikijos, Kirgizijos ir Gruzijos. Filmo "Elechek" (rež. Nailja Rahmadijeva) herojė Sairaš su vyru laimingai pragyveno daugiau nei 25 metus, kol šis vedė antrą jaunesnę žmoną. Negalėdama susitaikyti su nuolatiniais įžeidinėjimais ir barniais, Sairaš išėjo iš namų. Bendruomenė ir giminaičiai ją pasmerkė. Skyrybų įstatymas neapsaugojo Sairaš, o turto dalybos – skausmingas procesas jos vaikams. Tačiau moteris sugebėjo išlikti stipri, nepriklausoma, sugebanti kovoti už savo įsitikinimus. Tadžikų režisierius Georgijus Dzalajevas filme "Naujoji Penelopė" pristato aktualią problemą – vyrų migraciją. Palikę šalį dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, jie dirba pavojingomis sąlygomis ir negaudami nuolatinio atlyginimo. Tadžikistano moterys stengiasi išlaikyti savo šeimą, tačiau kartais jos priverstos tapti antrąja arba trečiąja kito vyro žmona, kad galėtų išmaitinti save ir šeimą. Dažnai jos primena epo heroję Penelopę, kuri ilgus metus laukė sugrįžtančio vyro. Gruzinų režisieriaus Levano Glonti filmo "Sugrįžimas" herojė Lija bando susidoroti su praeities prisiminimais: jos tėvas nužudė motiną, ją taip pat dažnai mušdavo. Siekdama nutraukti užburtą smurto ratą, Lija grįžta į kaimą, kuriame praleido vaikystę. Moteris tikisi "pažadinti" žmones, kuriems smurtas yra normalus reiškinys.

Lygių galimybių plėtros centro ir "Skalvijos" kino centro inf.