Juvelyrikos išpažintys

Jurgita Erminaitė. "Lampada" (sidabras, plastikas)

Nesunku pastebėti, kad žmogaus kulno forma šiek tiek panaši į peties formą. Bato pakulnis – kulno atitikmuo, o kas būtų peties atitikmuo? Antpetis, tiksliau, antpetis vienu suapvalintu galu – karininkų paradinės uniformos reikmuo epoletas. Bato pakulnio ir epoleto sugretinimas formų panašumo požiūriu diktuoja sumanymo, kurio ėmėsi dailininkė Jurgita Erminaitė, sprendimą: galima garbųjį epoletą (prisiminkime, pavyzdžiui, antpečių nuplėšimo reikšmę) pakeisti bato pakulniu, ir "apgavystė" nebus pastebėta, jei tik ant pečių atsidūręs pakulnis atrodys iškilmingai. Erminaitės kūrinyje "Antpečiai" iš sidabro lieti batų pakulnių muliažai pritvirtinami prie pečius paaukštinančių natūralaus kailio pusapskritimių ir tampa epoletais, o ant sidabro vielelių kabantys krūtinės ir nugaros papuošimai atlieka kitų šaunaus kariškio regalijų vaidmenį. Bato pakulniui čia nesuteikiama neigiama, t.y. sugestijuojanti "žema" ir "aukšta" supriešinimą, reikšmė. Taip pat ir valdžios bei galios ženklų naudojimas, kitaip nei dažnai kontrkultūroje, neturi agresyvios pajuokos – tai tik netikėtu sugretinimu grindžiamas pokštas.

Reljefiško bato pado atspaudo sniege atliejoje, padarytoje iš sumaišytų su smėliu epoksidinių klijų, dailininkė skatina įžvelgti kažką primenančio fantastinį architektūrinį motyvą ir šį pavidalą imasi iškelti į meno kūrinio rangą aprėmindama sidabru. Objektų cikle "Priespauda" ir minėtas supoetintas pėdsako sniege motyvas, ir proziškas dokumentiškas "38" dydžio pado atspaudas traktuojami kaip nusipelnantys vienodai dėmesio. Nes jie – ženklai, kuriuos palieka mūsų kūnas. Erminaitės kūriniai padeda netikėtu rakursu pamatyti ant kūno ar prie kūno būnančius daiktus, kelia klausimus ir neperša vienareikšmių atsakymų. Labai įtaigiai diskomforto ir įprasto taikstymosi su juo būseną perteikia sumanymas padaryti auskarus iš išilgai perpjauto ir į paauksuoto sidabro apsodus įstatyto 20 g sveriančio plieninio svarstyklių svarelio: susigaudžius, kad ant jo užrašytus dvidešimt gramų reikia dalinti per pusę, beveik be graužaties galėtum primesi ausiai vis dėlto nemenką 10 g naštą, nes norėdamas atrodyti stilingai… (auskarai "Nepageidaujami gr.").

Mūsų laikais ausinukas, kaip kad XIX a. dendžio lazdelė, dažnai atlieka įvaizdį papildančio aksesuaro vaidmenį, o reikmeniškoji jo, kaip garso transliatoriaus, paskirtis lieka antraeilė. Tad žmogui, pamėgusiam ausinuku užsikimšti ausis, dekoratyvinis ausinukas "Klausykla" – vietoj grotuvo kiauraraščiu dekoruota gintaro segė ir prie jos pritvirtintos ausinės – padės demonstratyviai, bet kultūringai atsiriboti nuo įkyraus pasaulio. Beje, kita žodžio "klausykla" reikšmė, sietina su atsiribojimu, konfidencialumo saugojimu, "išpažintimi", leistų ieškoti kitokių kūrinio interpretacijų. Erminaitės kūrinių meniniame tekste pasitelkiami ir daiktų formos, medžiagos, paskirties santykių paradoksai, ir verbalinės asociacijos. Į plaukus įsmeigiamos šukos seniau būdavo daromos iš rago, taigi dailininkė siūlo sutvirtinti šukuoseną šukomis, kurias vainikuoja tikri nedideli penkiašakiai ragai. Tokia galvos puošmena, manau, tiktų šmaikštaujančiai lyčių lygių galimybių principo šalininkei. Originalumo siekianti ponia ar panelė šiuolaikinės technikos stebuklą mobilųjį telefoną gali nešiotis ant kaklo kabinamame dėkle "Lampadoje", tarsi atkeliavusioje iš Aladino ir stebuklingosios lempos istorijos: ir dėklo siluetas, ir išraiškingai modeliuotas sidabro reljefas primena romantinių litografijų, kuriomis kadaise iliustruodavo pasakų knygas, stilistiką. Dailininkė naudoja liejimą, sidabro paviršių išbalina, papuošalus dažnai dekoruoja keturlapio žiedo formos ažūriniu motyvu (dailės istorijoje jis vadinamas masverku), kai kur juos paauksuoja. Disciplinuota forma ir jautri plastika yra parodoje eksponuojamų papuošalų privalumas.

Viduriniosios kartos juvelyro Vytauto Matulionio Užupio galerijoje pastaraisiais metais surengta keliolika jaunųjų lietuvių metalo dailininkų parodų. Metalo meno bakalauro studijas VDA Telšių skyriuje ir 2004 m. dizaino specialybės magistratūrą Vilniuje baigusios, šiemet Lietuvos dailininkų sąjungos nare tapusios Jurgitos Erminaitės paroda "(iš)pažintis" liudija dailininkės kūrybinį pajėgumą bei perspektyvių juvelyrikos kelių ieškojimą.