Literatūra

"Krantuose" – Vokietijos ir Lietuvos kultūrų paralelės

nauji leidiniai

iliustracija

Naujausiame meno kultūros žurnalo "Krantai" numeryje – įvairių ir turiningų Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių ryšių spektras. Jis atsiskleidžia Jūratės Terleckaitės ir Vilniaus Goethe’s instituto direktorės Irmtraut Hubatsch pokalbyje, kuriame ryškėja ir šio kultūros instituto veiklos principai ir prioritetai.

Jadvyga Bajarūnienė straipsnyje "Mirgantis labirintas" nagrinėja gamtos temą vokiečių ekspresionizmo lyrikoje, kurioje atsiskleidžia atotrūkis nuo tradicinės (klasikinės, romantinės) gamtos lyrikos. Šią publikaciją papildo pluoštas vokiečių ekspresionistų – Ernsto Stadlerio, Georgo Heymo, Elses Lasker-Schüler, Yvano Gollo, Gottfriedo Benno ir Henriettes Hardenberg – eilėraščių, kuriuos išvertė Kęstutis Navakas.

Literatūriniame esė "Berlynalijos" žinomas lietuvių eseistas Rolandas Rastauskas pasakoja savo bandymus Vokietijos sostinėje atrasti tautiečio fotografo Remigijaus Treigio pėdsakus. Abu menininkai pamečiui Roberto Boscho fondo dėka dalyvavo kultūros programoje "21 diena Berlyne". "Berlinalijos" iliustruotos puikiomis R. Treigio nuotraukomis, sukurtomis viešnagės Berlyne metu.

Aldona Žemaitytė vertina Friedricho Schillerio tragedijos "Marija Stiuart" pastatymą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o teatrologės Ramunės Balevičiūtės straipsnyje "Kintantis teatro peizažas" – šiuolaikinės vokiečių dramaturgijos, jau suradusios tvirtą vietą Lietuvos teatro kultūroje, panorama. Šį tekstą papildo teatrologo Martyno Petriko mintys apie naujausią Kauno dramos teatro premjerą – Dea Loher "Nekalti", taip pat aktoriaus Valentino Masalskio, ketinančio statyti Tankredo Dorsto pjesę "Aš, Feuerbachas", samprotavimai bei pokalbis su viena aktyviausių vokiečių dramaturgijos vertėjų Jūrate Pieslyte.

Su rašytojo Wilhelmo Genazino, išleidusio apie 20 knygų ir šiais metais viešėjusio Baltijos knygų mugėje, pozicija ("Literatūra turi kritikuoti visuomenę") galima susipažinti Jolantos Kryževičienės parengtame pokalbyje, jį pratęsia šiuo metu Vokietijoje gyvenančios fotomenininkės Ramunės Pigagaitės portretų ciklas "Heseno literatai".

Šiuolaikinės abstrakčios skulptūros raidą Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje pristato dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė, o Dalia Tarandaitė apžvelgia įdomią ir turtingą vokiškai kalbančių šalių dailės kolekciją, sukauptą Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose.

Išsamiame kino kritiko Sauliaus Macaičio straipsnyje "Ar ateis naujas Fassbinderis?" svarstomos šiuolaikinio Vokietijos kino, nepaisant pavienių sėkmių, vis dar nerandančio lyderio ar naujos krypties, pamokos. Šiuolaikinio Vokietijos šokio padėtį, istorinę raidą ir dabarties gaires nuosekliai pristato garsi šiuolaikinio šokio kritikė Patricia Stöckemann.

Netikėtai Vokietijos ir Lietuvos sąsajos atsispindi Jurgio Dvariono parengtoje publikacijoje "Lyg ir žinoma, bet...": garsaus Lietuvos kompozitoriaus Balio Dvariono pėdsakus Vokietijoje paryškina Reinhardo Hauffe’s prisiminimų fragmentas poetišku pavadinimu "Lietuviška pasaka".

Nemažai dėmesio "Krantuose" skiriama žinomam baltistui Viktorui Falkenhahnui (1903–1987). Žurnale skelbiami buvusios ilgametės Lietuvių literatūros muziejaus Kaune darbuotojos Joanos Daunienės dienoraščio fragmentai, kuriuose užfiksuoti įspūdžiai apie prieš keturis dešimtmečius užsimezgusią pažintį su šiuo vokiečių kalbininku. O Vilniaus universiteto dėstytojas Jonas Kilius pateikė studijos apie vieną Mažosios Lietuvos raštijos pradininkų Joną Bretkūną autoriaus Viktoro Falkenhahno dalies nespausdintų rankraščių vertimus, iš kurių aiškėja, kodėl dar paauglystėje būsimasis mokslininkas užsidegė išmokti lietuvių kalbą, kaip "piktosios likimo jėgos" persekiojo jo noveles, aprašančias kunigo Bretkūno gyvenimą ir jo sielos savitumą ("Autobiografija", "Apie bretkūniškąsias noveles"), taip pat susipažins su viena tų novelių – "Laukiamieji ir nepageidaujamasis".

Helmutas Šabasevičius