Augame su muzika?

Mokykloje pertraukos metu siautėję devintokai sulaužė kelis stalus, sumušė mergaitę... Kylančio smurto bangos užlieja namuose paliktus vaikus, kurių auklėmis tampa brutalūs televizijos ekrane matomi serialai. Ketvirtokas spardė mažą katinėlį. Po dvidešimties metų jis kumščiu smogia tėvui... Tai jau subrendusio žmogaus įniršis. Jo tiek daug aplinkui. Pyktis, neviltis, smurtas žmonių, kurie pertekę ir kurie alkani, kurie juo pripildo laisvą laiką ir kurie kitaip elgtis net nemoka. Lietuvoje tokių emocijų proveržių nemąžta.

Kokie skirtingi du vaikai: katinėlį spardęs ketvirtokas ir prie fortepijono prisėdusi jo bendraamžė! Ji varto naujutėlaitį mokytojos ekspertės Vilijos Geležiūtės sudarytą kompozitoriaus Leono Povilaičio pjesių mažiesiems pianistams rinkinį "Vaikystė su muzika" ir džiaugiasi. "Muzika – tai kalbėjimas iš širdies į širdį, – pratarmėje rašo muzikos autorius. – Nuoširdi kalba ir nuoširdus bendravimas – tai, ko visada taip trūksta... Tobulėki! Tarsi nuo aukšto kalno viršukalnės prieš tave atsivers nuostabaus grožio žmogaus vidinis pasaulis..." Rinkinys puikus: inspiruotas ne valdiškų prievolių, bet žmogaus valios, šiuolaikiškas, žaismingas ir spalvingas, paįvairintas Enriko Kačinsko piešinukais. Ir toks retas mėgėjiško popso prisodrintame vaikų pasaulyje. Suskamba graži dedikacija mamytei, išdaigiškas pokštas ir liūdna dainelė, atgyja saulės nutviekstas kiemas. Mergaitė skambina, ir jos pasąmonė, protaujanti ir jaučianti kūno erdvė prisipildo teigiamų impulsų, pasitenkinimo, žmogiškumą ugdančių emocijų.

Jau nebe pirma gegužė, kai tokia ugdančia oaze tampa Panevėžys. Vietiniai žurnalistai linkę savo miestą garsinti banditizmu, o gėrio proveržių kažkodėl nesistengia pamatyti. Tuo tarpu vis daugiau jaunųjų pianistų iš visos Lietuvos suvažiuoja į respublikinį festivalį-konkursą "Vaikystė su muzika". Jo organizatoriai – Panevėžio muzikos mokyklos direktorius Tautvydas Kiznis, mokytojai Gražina Beleckienė, Vilija Geležiūtė, Dalija Latvėnienė, Raimundas Simanavičius, dailininkas Ramūnas Grikevičius.

Nuo 2003 m. rengiamame festivalyje kasmet dalyvauja apie 160 mažųjų muzikantų. Per ketverius metus Panevėžyje yra groję daugiau nei penki šimtai 9–16 m. amžiaus pianistų. Suvažiavę iš pusšimčio Lietuvos muzikos mokyklų, jie pabyra po įvairias miesto sales. Tomis dienomis koncertai rengiami Dailės galerijoje, Muzikiniame teatre, Konservatorijoje, Muzikos mokykloje, 3-iojoje vidurinėje mokykloje. Dviejų turų konkurse Panevėžyje nuo 2003-ųjų jau dalyvavo per tris šimtus mažųjų pianistų. Atvažiuoja ne tik muzikų potencialu besidominčių pedagogų žiuri (yra dalyvavę prof. Veronika Vitaitė, doc. Albina Šikšniūtė, doc. Aleksandra Žvirblytė, mokytojai Birutė Kumpikienė, Donaldas Račys, Violeta Lipniagovienė), pedagogai veda ir meistriškumo pamokas.

Šiais metais prie pianistų prisijungė ir pūtikai. Konkursantus vertino doc. Mindaugas Kumpys, mokytoja Žibutė Valkaitytė, Kęstutis Bliujus. Panevėžio aikštėse grojo jungtinis pučiamųjų orkestras.

Kaip muzika atitraukė paauglius nuo šiukšlynų, subūrė aplink Panevėžį esančių kaimų paauglius bastūnus, liudija Remigijaus Vilio iniciatyvos. Miestas tapo besikuriančių jaunimo pučiamųjų orkestrų centru. 1997 m. Liūdynės vaikai susirinko į orkestrą, pasivadinusį "Vaikystės vėjas". Vadovaujamas Vido Dulkės, kolektyvas buvo nominuotas "Aukso paukštės", "Naujai suspindusios žvaigždės" apdovanojimams, koncertavo Olandijoje, Latvijoje.

Nominacijomis jam nenusileido kitais metais įkurtas Ligitos Bilevičienės Perekšlių kaimo ir Sujetų orkestras "Saulutė", taip pat Vilmanto Vapsvos vadovaujamas Šilagalio orkestras "Sklepučini", koncertavęs net Prancūzijoje. Jo iniciatyva rengiami tokie festivaliniai projektai kaip "Provincijos ir dūdos", "Mažasis čempionatas". "Aukso paukštei" nominuotas ir Karsakiškio vaikų varinių pučiamųjų orkestras "Karsakiškio garsas". Aleksandro Fomenkos vadovaujama ši "Naujai suspindusi žvaigždė" surengė visą ciklą koncertų Karsakiškio, kitose bažnyčiose. Tobulėja naujausi jaunimo pučiamųjų orkestrai Katinų bendruomenės rūmuose (vad. V. Vapsva), Tiltagaliuose (vad. A. Fomenko, I. Švedko), Ėriškių kultūros centre (vad. S. Buitvydas).

Būtent Ėriškių kultūros rūmuose paraleliai su pianistais šiais metais vyko pūtikų konkursas, bendros repeticijos. Rūmų direktorė Daina Banaitienė ir apskrities vadovai sudarė sąlygas naujai gimti puikiems rūmams, instrumentarijui. Gražiai tvarkoma aplinka. Nenuostabu, kad į Ėriškes galima buvo pakviesti vieną garsiausių pasaulio tūbininkų Styve’ą Suke’ą ir "Lydbrook band" iš Didžiosios Britanijos.

Į Panevėžį suvažiavę jauniausieji Lietuvos muzikai – pianistai ir pūtikai – ne tik tarpusavyje bendravo, patyrė artisto džiaugsmą scenoje, bet ir, kaip kasmet, pamatė net po kelis teatrų spektaklius, išgirdo Aukštaitijos miesto istorijos fragmentų, žengė dar vieną žingsnelį meno pasaulio link. Jį primins dovanos, suvenyrai.

Kartais pagalvoju: kodėl mokytojai aukoja savo laiką, energiją, netgi dalį ir taip mažo savo atlyginimo, žemindamiesi su ištiesta ranka ieško rėmėjų, pakenčia spaudos tyčiojimąsi... Gal todėl, kad jų emocijos, socialinė klausa ir racionalus mąstymas reikalauja būti maitinami gerais darbais visuomenėje, kurią nori matyti šviesesnę, džiugesnę, žmogiškesnę?