Nutilo Giedros Gudauskienės lyra...

Liūdna žinia atskriejo iš Los Andželo – giedrą gegužės 22-osios rytą Amžinybėn išėjo plačių interesų muzikė: kompozitorė, muzikologė, daug nusipelniusi ir kaip pedagogė, JAV lietuvių muzikinės kultūros veikėja Giedra Nasvytytė-Gudauskienė-Gudauskas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vaikaitė, kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio dukterėčia, operos solistės Salomėjos Valiukienės sesuo. Netikėtai, staiga nutrūko gyvenimo styga, savo virpesiu vis lietusi gimtinėje gyvenusius artimuosius, pažįstamus. O jų čia buvo labai daug. Todėl po šio fakto tiesiog neįtikėtina, kad iš Jos nebesulauksime laiškų, nebegirdėsime Jos jaunatviško balso telefono ragelyje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, G. Gudauskienė jautė pareigą nors savo kūryba grįžti į gimtinę, kurios pamatyti savo akimis jau nebesitikėjo. Užtat atsiuntė savo kūrinių garso kasetes, kad tie įrašai suskambėtų "Tautiečių balsų" valandėlėse. Ir suskambėjo ne kartą. Malonu buvo sulaukti ir ne vieno Jos kūrinių gaidų pluošto.

Vis puoselėjo mintį, kad būtų gerai išspausdinti kūrinius lietuviškomis temomis (tarp jų yra ir "Vilniaus prisiminimai", puikiai išplėtotos lietuvių liaudies dainos). Tuo nuoširdžiai užsiėmė Lietuvos muzikų rėmimo fondas.

Tarp Vilniuje išspausdintų kūrinių pirmiausia pasirodė "Suktinis" – variacijos fortepijonui, jas į savo repertuarą įtraukė nemažai pianistų. Praėjusiais metais vėlgi Jos lėšomis buvo išspausdintas 23 solinių dainų rinkinys "Aš čia – gyva", kuriuo mielai domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai, atvykstantys į mūsų šalį. Tai tik dalis Jos muzikinių išgyvenimų, į kuriuos pasinėrė vos tik pasitraukusi į Vokietiją pirmaisiais pokario metais ir paraginta vyro dr. Juozo Gudausko. Pirmieji sėkmingi kūrybiniai bandymai ir buvo solinės dainos "Viešpaties pasaulis" (skirta Tėvui), "Pakelėj" (skirta seseriai Salomėjai Valiukienei) ir "Aš čia – gyva" (skirta Vincei Jonuškaitei-Zaunienei), visos pagal B. Brazdžionio eiles.

Nuo kūrybinės veiklos pradžios G. Gudauskienė sukūrė įvairių žanrų opusų: muziką dramos spektakliams (Alės Rūtos "Gyvulių pasaulis", K. Astrausko "Kanarėlė", P. Babicko "Gintaro žemė", Vytės Nemunėlio "Meškiukas Rudnosiukas"), kurie buvo statyti Čikagoje, Omahoje, Los Andžele, Niujorke, Santa Monikoje, Toronte, Adelaidėje, Klaipėdoje, operetę "Aldona" (K. Vidžiūnienės libretas), kūrinių fortepijonui (Sonata, siuitos "Los Angeles vaizdai", "Vilniaus prisiminimai", Trys impresijos ir kt.), dainų P. Lemberto, F. Kiršos, L. Andriekaus, J. Tysliavos, V. Mykolaičio-Putino, J. Aisčio, V. Kevalaitienės ir kitų tekstais.

Malonu, kad G. Gudauskienės kūrybinė veikla buvo aukštai vertinama ne tik JAV, bet ir Lietuvoje. 1973 metais Ji, pirmoji lietuvė moteris, buvo priimta į profesinę JAV kompozitorių draugiją ASCAP, įtraukta į įvairias enciklopedijas, 2003 metais apdovanota JAV Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija, 80-ojo gimtadienio proga pagerbta Los Andželo apskrities tarybos raštu, o 1998 metais apdovanota LDK Gedimino ordinu.

Nutilo G. Gudauskienės lyra, bet tikime, kad ją nuolat "kalbins" profesionalai ir mėgėjai, mažieji ir vyresnio amžiaus atlikėjai ne tik JAV, bet ir Lietuvoje, pianistai, dainininkai... Tai būtų gražiausias šios taurios kūrėjos nuveiktų darbų įvertinimas.

Vaclovas Juodpusis