Muzika

Instrumentininkų virtuozų duetas Filharmonijoje

anonsai

Balandžio 22 d. Filharmonijos scenoje susitiks du virtuozai – smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir violončelininkas Davidas Geringas. Abu mūsų publikos mėgstami ryškūs skirtingų kartų menininkai koncertuos su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas), jam diriguos Modestas Pitrėnas.

Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis savo koncertinę karjerą pradėjo labai anksti. 1984 m. debiutavo Kauno, 1987 m. Vilniaus filharmonijų, 1996 m. Niujorko "Tilles Center", 1997 m. "Carnegie Hall", 1999 m. Amsterdamo "Concertgebouw", 2000 m. Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėse. Smuikininkas grojo solo, koncertavo su orkestrais visoje Europoje, Dominikos Respublikoje ir JAV. Jo partneriai buvo žymieji Vladimiras Spivakovas, Jurijus Bašmetas ir Gidonas Kremeris. 1998 m. su pianistu W.T. Smiddy jis surengė koncertinį turą JAV.

V. Čepinskis dalyvavo daugelyje tarptautinių muzikos festivalių, o pakviestas legendinio lordo Yehudi Menuhino griežė su Londono simfoniniu orkestru. Smuikininkas koncertavo Švedijos karalienės ir Norvegijos karališkosios šeimos oficialių vizitų į Lietuvą metu, buvo Jungtinių Tautų kviestinis atlikėjas 1991 m. rugsėjo 17 dieną, kai Lietuva buvo priimta į šią organizaciją. Tais pačiais metais Ispanijos karalienė V. Čepinskiui įteikė Mariapia Fanfani taikos fondo medalį. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai 2003 m. Prezidentas Valdas Adamkus jį apdovanojo Riterio kryžiumi.

2004 metų pabaigoje smuikininko V. Čepinskio iniciatyva buvo suburtas trylikos styginių instrumentų ansamblis, kuriame groja jauni talentingi Lietuvos muzikai. 2005 m. kovą šiam kolektyvui suteiktas "Camerata Klaipėda" vardas.

Davidas Geringas yra vienas įvairiapusiškiausių šių dienų muzikų. Šio violončelininko ir dirigento repertuaras itin platus – nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis vienas pirmųjų Vakaruose atliko rusų avangardistų Edisono Denisovo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Schnittke’s opusus. Šiam muzikui savo naujus kūrinius dedikavo daugelis nūdienos kompozitorių, tarp jų ir Lietuvos kūrėjas Anatolijus Šenderovas. Už lietuviškos muzikos populiarinimą 1999 m. atlikėjas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2002 m. – Lietuvos nacionaline premija.

D. Geringas studijavo Maskvos konservatorijoje pas M. Rostropovičių. 1970 m. laimėjo P. Čaikovskio konkurso I premiją ir aukso medalį. 1975 m. persikėlė gyventi į Vokietiją ir paremtas H. von Karajano fondo pradėjo tarptautinę solisto karjerą. 1977 m. atlikėjas pradėjo profesoriauti Hamburgo, 1980 m. – Liubeko, o 2000 m. – H. Eislerio (Berlynas) aukštosiose muzikos mokyklose. D. Geringas veda meistriškumo kursus daugelyje pasaulio šalių. Kaip violončelininkas jis koncertavo su garsiausiais kolektyvais: Berlyno filharmonijos, Vienos, Londono, Monrealio, Čikagos, Filadelfijos, Tokijo, Izraelio simfoniniais orkestrais, diriguojamais G. Albrechto, V. Ashkenazy, Ch. Eschenbacho, sero S. Rattle’o, M. Rostropovičiaus, W. Sawallischo, M. Tilson Thomaso.

Violončelininkas įrašė apie 50 kompaktinių plokštelių, gavo daug apdovanojimų už įrašus, tarp jų – "Grand Prix du Disque" už 12 L. Boccherini koncertų albumą, "Diapason d’Or" už H. Dutilleux kamerinę muziką, už pirmąjį visų H. Pfitznerio koncertų violončelei įrašą – 1994 m. "Deutsche Schallplattenkritik" premiją. Ryškiausi pastarųjų metų įvykiai – E.S. Tüüro ir A. Piazzollos koncertų premjeros su Rusijos nacionaliniu orkestru bei pasaulinės N. Roremo ir A. Šenderovo koncertų premjeros. D. Geringui dedikuotas A. Šenderovo koncertas 2002 m. lapkritį Berlyne įvertintas Europos kompozitorių premija.

Dabar D. Geringas vis daugiau dėmesio skiria dirigavimui. Jis dirigavo Meklenburgo valstybiniam, Leipcigo ir Jėnos filharmonijų, Hamburgo, Vienos ir Sicilijos simfoniniams, Toskanos regiono, "Kremerata Baltica" ir kitiems orkestrams. Pirmąjį dirigento įrašą žurnalas "Le Monde de la Musique" priskyrė prie pirmaujančių muzikos įrašų. D. Geringas yra pietvakarių Vokietijos kamerinio orkestro Pfortsheime nuolatinis kviestinis dirigentas.

Vilhelmas Čepinskis ir Davidas Geringas Vilniuje grieš Johanesso Brahmso (1833–1897) Koncertą smuikui ir violončelei su orkestru. Antroje koncerto dalyje skambės Dmitrijaus Šostakovičiaus, kurio 100-ąsias gimimo metines šiemet mini daugybė pasaulio muzikų, Simfonija Nr. 10.

"Tik nedaugelis šiuolaikinių autorių sugebėjo dabarties žmogaus rūpesčius ir viltis išreikšti taip, kaip Šostakovičius Dešimtojoje simfonijoje", – rašė čekų kompozitorius Vaclavas Dobiašas. Penkiolika Šostakovičiaus simfonijų amžininkai neretai vadina mūsų epochos metraščiu – jose kompozitorius filosofas atspindėjo sudėtingiausias gyvenimo problemas ir tragiškiausius žmogaus išgyvenimus. Dešimtoji simfonija parašyta 1953-iųjų rudenį. Kūrinys netruko išpopuliarėti, šiandien jį atlieka garsiausi pasaulio orkestrai ir dirigentai.

LNF inf.