Lietuvių muzikos vakaras Suomijoje

Kovo 20 d. Suomijoje, Helsinkio universiteto salėje, įvyko lietuvių muzikos vakaras "Nuo M.K. Čiurlionio iki šių dienų". Renginį inicijavo ir padėjo įgyvendinti Helsinkio universiteto Muzikologijos skyrius (vadovas – prof. Eero Tarasti). Tai buvo ciklo "Nacionalinės muzikos ypatybės" (jame klausytojai supažindinti su vokiečių, prancūzų, italų, suomių nacionalinėmis muzikos mokyklomis) aštuntasis renginys. "Nacionalinės muzikos ypatybės šiandien vėl tampa madinga mokslinių diskursų tema", – pabrėžė prof. E. Tarasti, greta ryškiausių nacionalinių muzikos mokyklų išskyręs ir Lietuvą. Rengėjų iniciatyva dalyvauti vakare buvo pakviesti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, tarptautinių premijų laureatė, smuikininkė Ingrida Armonaitė, kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas etnomuzikologas Rimantas Astrauskas.

Vakaro metu aptarta nacionalinės muzikos ypatybių raida Lietuvoje semiotikos aspektu (pranešėjas doc. dr. R. Astrauskas), surengtas šiuolaikinės lietuvių muzikos koncertas. Iš įrašų skambėjo tradicinė lietuvių liaudies muzika, V. Bacevičiaus "Kosminės poemos" ("Poeme cosmique"), J. Juzeliūno "Melikos", B. Kutavičiaus oratorijos "Iš jotvingių akmens", A. Martinaičio "Cantus ad futurum" ir kitų kompozitorių kūrinių fragmentai, gyvai atlikti M.K. Čiurlionio Preliudas F/a, VL 188, J. Baltramiejūnaitės "Norvariatione" smuikui solo (atliko I. Armonaitė) bei fortepijoninės variacijos "Heilani mulle laittoi" (neseniai sukurtą kūrinį, pagrįstą suomių liaudies dainų intonacijomis, atliko autorė) ir A. Šenderovo "Cantus in memoriam Jascha Heifetz" (kūrinį virtuoziškai atliko I. Armonaitė).

Vakaro dalyvius sveikino ir jiems dėkojo Lietuvos ambasadorius Suomijoje p. Audrius Brūzga, kiti garbūs asmenys. "Šią savaitę Helsinkyje buvo daug Lietuvos, – vakarui pasibaigus, dalyviams dėkojo prof. E. Tarasti, – vos prieš kelias dienas baigėsi didelis kongresas, skirtas Lietuvoje gyvenusio ir dirbusio žymaus lietuvių bei suomių filosofo Vasilijaus Sezemano kūrybai, kurio darbai mums yra reikšmingi ir dabar."

Rimantas Astrauskas