Muzika

Pavasaris Berlyne

Muzikiniai įspūdžiai iš Vokietijos sostinės

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

iliustracija
"MaerzMusik" meno vadovas Matthiasas Osterwoldas ir Vykintas Baltakas

Kovas Berlyne. Kaip ir visuose pasaulio kultūros centruose, stiklo sienomis į dangų kylančiame mieste šie metai ženklinti W.A. Mozarto vardu. Nutilo ginčai dėl trijų operos teatrų viename mieste. Kiekvienas išmoningomis formomis, įdomiais darbais stengiasi prisitraukti žiūrovą ir pelnyti gerą vardą menininkų pasaulyje. "Komische Oper" teatre birželį vyks kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms skirtas festivalis. Žiūrovai matys "Figaro vedybas", "Don Žuaną", "Visos jos tokios". Tai repertuarinės operos, kaip ir gausiai lankomos P. Čaikovskio "Eugenijus Oneginas", J. Strausso "Šikšnosparnis", R. Strausso "Rožių kavalierius", S. Prokofjevo "Meilė trims apelsinams" ir kitos. Teatras labai daug dirba su įvairia publika: rengia popietes vaikams, pokalbius su žiūrovais apie operą, kino operos, autorinius menininkų vakarus, simfoninės muzikos koncertus, kuria kompozitorių portretus ir t.t. Teatro vadovų ir fundatorių deklaracijose pabrėžiama, kad jeigu kolektyvas nebrandins savų žiūrovų – teatras judės agonijos link. Jaunas talentingas šio meno židinio vadovas dirigentas Kirilas Petrenko kalbėjo: "Man reikalinga tik kėdė. Tačiau aplink ją turi virti darbas. Teatrą mes kuriame visi kartu." Ar nereikėtų į šią mintį įsiklausyti mūsų operos šulams?

Berlyno "Deutsche Oper" teatras jau pristato 2006–2007 m. teatro orkestro sezoną. Jo moto – Richardo Wagnerio pamąstymai apie dainavimą. "Dainavimas yra kalba, kuria žmogus kuria save, dalijasi jausmais su kitais. Tačiau ją, kaip ir kitas kalbas, reikia suvokti". Teatro generalinis muzikos direktorius Renato Palumbo teigia, kad "melosas graikų sąmonėje visada reiškė dainavimą, dainą, melodiją, bet taip pat ir fragmentą, dalį, atkarpą. Toji įvairiose kalbose pastebima etimologija atveria tarsi iš pirmo žvilgsnio lengvai atpažįstamus aspektus: mitus apie jaunus dievus. Tačiau mums šiandien tikriausiai svarbiau prisiminti ne patį Dionisą, bet didžiojo graiko Platono idealios valstybės modelį, kuriame menai randa savo vietą. O gal dažniau verta prisiminti ir Odisėjo keliones, sirenų balsų galią žmogui, net gamtai. Tokį vaidmenį visuomenėje turi atlikti civilizuotai pateiktas melosas. Jo buveinė – operos teatras ir jo kolektyvai. Jų pareiga – puikiu melosu ir teatriniu vyksmu daryti įtaką visuomenės dvasiniam tobulėjimui." Todėl greta operos, baleto spektaklių dar planuojami kameriniai, simfoniniai orkestro koncertai (kaip prisimename, tokia praktika, vadovaujant Karelui Ančerlui, ypač garsėjo Prahos opera).

Vasarai pasibaigus, spalio 30 d., viena pirmųjų sezoną pradės simfoniniame koncerte dainuosianti Violeta Urmana (sopranas). Išklotinėse matyti ir koncertas, skirtas W.A. Mozarto kūrybai. Naujametinio vakaro programa sudaryta iš rusų kompozitorių operinės muzikos fragmentų. Dainuos rusų dainininkai. Ypač laukiamas 2006 m. gruodžio 7 d. įvyksiantis Ch. Gounod operos "Romeo ir Džuljeta" koncertinis atlikimas. Dainuos pasaulinės žvaigždės: Angela Gheorghiu ir Neilas Shicoffas.

Teatro orkestro artistai suplanavo ir kamerinės muzikos koncertų sezoną. Taip keliamas muzikantų ansamblinis meistriškumas. Šio sezono potemė – "Skambantis pasaulis". Šį kartą jį reprezentuos Rusijos muzika. Septyniuose ateinančio sezono koncertuose skambės M. Musorgskio, A. Borodino, D. Bortnianskio, J. Fieldo, P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, S. Prokofjevo, A. Glazunovo ir kitų praeities kompozitorių styginiai kvartetai, pučiamųjų kvintetai, įvairūs duetai ir kitokie ansambliai. Klausytojai išgirs ir D. Šostakovičiaus, I. Stravinskio, S. Gubaidulinos, A. Schnittke’s, G. Ustwolskajos kūrinių.

Aišku, kad svarbiausias veikiantis sostinės muzikinio gyvenimo kolektyvas – Berlyno filharmonijos simfoninis orkestras. Herberto von Karajano vardą primena Filharmonijos adresas: Herbert-von-Karajan g. 1. O dvasią – ne tik prieš koncertus parduodamos didžiojo menininko įrašytos plokštelės, bet ir jam vadovaujant konstruota koncertų salė. Nuostabi akustika, turinti tokį "prieskonį", kokio neteko pažinti jokioje kitoje, nors ir gera akustika pasižyminčioje salėje. Ir kamerinė, ir simfoninių koncertų salės tokios įdomios architektūriniu požiūriu, kad pasibaigus repeticijų laikui jas apžiūrinėja mokinių ekskursijos.

Pristatydamas šį, jau besibaigiantį, koncertinį sezoną, "Berlyno filharmonikų" (taip pokalbiuose vadiname Berlyno filharmonijos simfoninį orkestrą) vyriausiasis dirigentas ir Filharmonijos meno vadovas seras Simonas Rattle’as rašė: "Kartu su jumis mes norime tęsti muzikines keliones, kartu švęsti įvairias gimimo dienas, sukaktis, susitikti su senais draugais – didžiaisiais muzikais. Mūsų salėse rasite ir naujų draugų, išgirsite dar nežinomų vardų. Visi tęsime gražias tradicijas ir nauju polėkiu praturtinsime savo muzikinį gyvenimą."

Šį sezoną švenčiami W.A. Mozarto ir "kompozitoriaus, savito interpretatoriaus, filosofo ir humanisto" Pierre’o Boulezo jubiliejai. Kooperacija su "Berliner Festspiele" (Berlyno festivaliu) leido produktyviai bendradarbiauti su Čekijos menininkais. Klausytojams bus pristatytas koncertinis Leošo Janačeko operos "Jenufa" atlikimas. Ieškoma galimybiu intensyviau bendradarbiauti su Azijos šalimis. Orkestro strategijoje ypač svarbus "Ateities" projektas. "Mes suprantame, ką reiškia tokios institucijos kaip Filharmonija veikla asmenybės kultūros brandai, ypač jos kūrybiškumo plėtotei. Mes finansuojame tai, kas padeda suaugusių ir moksleivių kultūrinimo procesui", – teigė "Deutsche Bank" valdybos narys dr. Tessenas von Heyderbreckas.

Glaudaus ir supratingo bendradarbiavimo dėka koncertinio sezono metu orkestras galėjo realizuoti įdomias edukacines programas, kviestis ne tik žymius dirigentus, bet ir solistus. Daug programų parengė ir dirigavo pats Simonas Rattle’as. Savitomis interpretacijomis prisistatė garsūs dirigentai Danielas Barenboimas, Bernardas Haitinkas, Nikolausas Harnoncourtas, Sakari Oramo, vis dar diriguojantis Davidas Zinmanas, Marissas Jansonsas, Seiji Ozawa, reikšmingą karjerą kuriantis Kirilas Petrenko, Claudio Abbado, kiti. Koncertuose dalyvavusių solistų būryje – smuikininkas Gilas Shahamas, puikūs pianistai Maria Joćo Pires, Alfredas Brendelis, Emanuelis Axas, Michailas Pletniovas, dainininkas Placido Domingo; dar galima spėti į Cecilia Bartoli ir Danielo Barenboimo kūrybinio dueto vakarą ir koncertinį R. Wagnerio operos "Reino auksas" atlikimą. Koncertuose šį sezoną dalyvavo Bavarijos radijo, Berlyno radijo, RIAS kamerinis chorai. Greta praeities epochų muzikos skambėjo W. Rihmo, P. Boulezo, XX a. pabaigos klasikų, naujoms kūrybos kryptims atstovaujančių autorių kūriniai.

Kovo16–26 d. Berlyne vyko tradicinis naujosios muzikos festivalis "MaerzMusik". Tai – viena iš "Berliner Festspiele" sudedamųjų dalių. Skambėjo vadinamoji "aktualioji" muzika. Klausytojams buvo siūloma dalyvauti įvairių krypčių ir kūrybinių pozicijų dialoge. Kaip teigė "MaerzMusik" meno vadovas Matthiasas Osterwoldas, siekta klausytojus sudominti labai plačiu naujosios muzikos spektru. 2006 m. ženklinti kultūrų ir menų sąveika. Vis daugiau menų sferoje domimasi Vakarų Europos, Amerikos ir Japonijos, Kinijos kultūros paralelėmis, analogais. Visa tai festivalyje galima buvo pajusti kamerinės, simfoninės muzikos, muzikinio teatro meno, solistų koncertų, instaliacijų ir net kino muzikos programose. Festivalio meno vadovų tikslas – ne nustebinti tik ypač įdomiu menu, bet ir atverti šiandienos kūrybos erdvę. Ji talpi ir įvairi. Tai parodė Berlyno "Konzerthaus", Festivalio salėje, Marijos bažnyčioje, Menų universiteto, Hannso Eislerio, Pasaulio kultūrų namų, Filharmonijos ir kitose salėse vykę įvairiausių žanrų, stilistikos, krypčių muzikos koncertai.

Berlyno simfoninio orkestro programoje šiais metais – japonų Toshio Hosokawos, Atsuhiko Gondai, Masakazu Natsudos, Dai Fujikuros kūriniai. Muzikos savitumai, jos kontrastai išryškėjo Aki Takahashi atliekamų Johno Cage’o, Mortono Feldmano, Giancinto Scelsi, Rolfo Juliuso, Toru Takemitsu, Akiros Nishimuros, Somei Satoh fortepijono muzikos koncertuose. Muzikantai iš Monrealio, be James’o Tenney, grojo ir Jo Kondo, Chiyoko Sziavnicso kūrinius. Vengrų kompozitorius ir dirigentas Peteris Eötvösas pateikė 1999 m. sukurtą muzikinio teatro spektaklį "Kai aš perėjau svajonių tiltą" ("As I Crossed a Bridge of Dreams", režisierė Cornelia Heger). "Lady Sarashina" – tai šiandienos moteris, bet ji tokia, kaip ir kadaise, prieš tūkstantmetį, gyvenusi..." – taip kompozitorius apibūdina temą kūrinio, kuriame pačiais įvairiausiais skambesiais atkurtos japonų moters dienoraščiuose 1060 m. užrašytos mintys. Muzikinį teatrą pristatė Lietuvoje "Gaidos" festivalyje jau girdėta suomių kompozitorė Kaija Saariaho. Buvo ir vengriškas akcentas, reprezentavęs Vengrijos kultūros metų programą Vokietijoje.

"MaerzMusik" koncertų programose pasirodė pulkas puikių solistų, kamerinių ansamblių. Bozzini styginių kvartetas, ansambliai "Vox Nostra", "Ictus", "Ensemble mosaik" ir kiti. Festivalio rengėjų tikslas buvo atverti plačią skirtingų kultūrų erdvę, eksperimentuoti kultūrų sąveikos platumose ir inspiruoti klausytojo siekį jose rasti sau artimą muzikinę išraišką.

Festivalis kooperavosi su puikiais Vokietijos orkestrais: Eliahu Inbalo vadovaujamu Berlyno simfoniniu, Kento Nagano vadovaujamu Vokiečių simfoniniu bei Sylvaino Cambrelingo vadovaujamu Baden Badeno ir Freiburgo radijo simfoniniu orkestrais.

Pastarasis ir baigė festivalį koncertu, kuriame buvo atlikti trys kūriniai: Olivier Messiaeno "Chronochromija" ("Chronochromie", 1959/1960), 70-metį švenčiančio Helmuto Lachenmanno "Rašymas" ("Schreiben ", 2003/2004) ir Vykinto Baltako "Poussla" ansambliui ir dideliam simfoniniam orkestrui (2006, naujos versijos premjera). Dirigavo S. Cambrelingas.

V. Baltako kūrinys buvo atliktas pirmas. Apie du tūkstančiai klausytojų puikiai jį sutiko, į sceną vis kviesdami autorių ir dirigentą. Kompozitorius pristatė ne linearine dramaturgija grįstą muzikinę drobę, bet savitą energetinę erdvę, kuri besikeisdama, formuodama spalvingus ir prasmingus solistų ansamblio ir orkestro santykius, atverdavo vis naujas girdėjimo perspektyvas. Kompozitorius įtikino muzikos, kaip laiko meno, esme. Muzika, tarsi gyvas organizmas, savais siūbavimais, judėjimais teikė vis naujų impulsų klausančiajam. Autorius, pasisakantis prieš muzikos aiškinimą, savo muzika pasiekė klausytojų pasąmonę, intrigavo jos spalvingumu ir išgrynintų, jautrių, net, sakyčiau, emocingų ansamblio ir orkestro dialogų turiningumu. Nuščiuvusi publika iki pat paskutiniųjų pianissimo ansamblio frazių muzikos klausėsi lyg pakerėta.

Po koncerto "Berliner Morgenpost" pasirodžiusioje Klauso Geitelio, vieno žymiausių muzikos kritikų, recenzijoje rašoma: "Labai nerimastinga svajų muzika, trykštanti energija ir įsukanti kitus. Kompozitorius strimgalviais, nors nepamesdamas galvos, leidžiasi į savitą kūrinio pasaulį, kartu dar spėdamas patyrinėti esatį ir ją įprasminti. Baltakas prisistato kaip originalus keistuolis. Jam – pritarimas, aplodismentai." "Berliner Zeitung" autorius Peteris Uehlingas rašė: "Lietuvio Vykinto Baltako "Poussla" – nelengvas kūrinys. Tačiau autorius, kaip ir daugelis Wolfgango Rihmo mokinių, moka organizuoti muzikinę medžiagą. Iš savotiško, keisto pasklidusių pradžioje užlaikytų tonų sąskambio jis išskleidžia formą. Sulaikytus tonus išlaiko dėmesio centre ir taip pat sėkmingai vienu ypu juos sugriauna, gebėdamas abi esatis vėl iš naujo kombinuoti, – tai buvo labai nuoseklus ir kartu labai individualus procesas. Tokia dialektika tarp maksimalaus nuoseklumo ir subjektyvumo, muzikinės logikos ir subjektyvios raiškos santykio muzikinėje kūrinio plėtotėje, – šiandien labai reta." Isabel Herzfeld "Der Tagesspiegel" puslapyje jauną autorių padrąsino: "jam nėra ko slėptis už Messiaeno...".

Po chrestomatinio O. Messiaeno kūrinio buvo atliktas įdomus H. Lachenmanno kūrinys orkestrui "Rašymas" ("Schreiben"). Pavadinimas kelia užrašymo asociacijas. Bet, kaip teigia autorius, galima galvoti ir apie kitą prasmę, susijusią su žodžio šaknimi: šaukti. Platus asociacijų laukas tarsi išnyko klausantis grynai muzikinių prasmių prisodrintos muzikos.

Paskutinė festivalio diena buvo skirta M. Feldmano ir japonų kompozitoriaus T. Takemitsu kūrybai. Berlyno festivalio salėje eksperimentinio, tarsi atsipalaidavimui skirto vakaro metu dideliame ekrane buvo žiūrimi filmų, kuriems japonų kompozitorius kūrė muziką, fragmentai, "gyvai" populiariomis tapusias kompozicijas grojo puikus "Deutsche Symphonie-Orchester Berlin" orkestras. Dirigavo antrasis jo dirigentas Ryusuke Numajri.

Neatskleisdamas festivalio strategijos, M. Osterwolas dėkojo visiems, padėjusiems surengti festivalį, mąstė apie kitų metų renginio idėjas.