Teatras

Konstantinas Raikinas vaidins Vilniuje

premjeros

iliustracija
J. Cvetkovos nuotr.

Ar todėl, kad dauguma Maskvos kritikų yra pamėgę Konstantino Raikino vadovaujamą "Satirikono" ir Romano Kozako vadovaujamą Puškino teatrus, ar todėl, kad šie du menininkai visad stebina įdomiais sumanymais, abiejų teatrų vadovų projektas "Priešo kosmetika" aprašytas bene visuose Maskvos laikraščiuose. Apie Raikino ir Kozako vaidinamą spektaklį pagal Amelie Nothomb romaną suskaičiavau 12 recenzijų – ir visos teigiamos. Matyti, kad jų autoriai neabejingi abiem atlikėjams, tekstui ir, žinoma, tokiam komerciniam spektaklio lygiui, kuris malonus ir aktoriams, ir žiūrovams.

Pirmiausia romanas – dviejų veikėjų dialogai be jokių remarkų, su kaupu vaidybinių kabliukų, netikėti siužeto posūkiai ir humoras. Juolab kad Konstantinui Raikinui čia tenka olando Tekstoro Tekstelio vaidmuo, gražiai pratęsiantis jo pastarųjų metų vaidintus Shakespeare’o Ričardą III ir Goldoni Senjorą Toderą. Tai Tekstelis užkalbina oro uoste atidėto reiso laukiantį Kozako vaidinamą Žeromą Angiustą – kalba lygiai dvi valandas ir dvidešimt minučių, tiek, kiek trunka spektaklis. Ir sukuria nepakartojamą niekšą, puikiai atitinkantį aktorinio benefiso "formatą". Tiesa, svarbiausia, kad spektaklyje jaučiamas ir aktorinio dueto lankstumas – vidinis abiejų veikėjų, abiejų aktorių ryšys, išsiliejantis tiesiog vaidybos malonumu. Neatsitiktinai "Priešo kosmetiką" smagu žiūrėti, malonu prisiminti.

Iš tikrųjų – kam klausti, kodėl Romanas Kozakas pasirinko būtent šį Nothomb romaną ir būtent Konstantiną Raikiną (pirmasis romaną perskaitė Kozakas ir pasiūlė jį suvaidinti Raikinui). Užtenka pamatyti, kaip Raikinas kilsteli skrybėlę ir mėgaudamasis kiekvienu garsu, beveik čepsėdamas iš malonumo, ištaria: "Tekstoras Tekstelis". Ne tik Raikinui Tekstelio vaidmuo tinka idealiai, – abu aktoriai Nothomb tekstą paverčia teatriniu atrakcionu, prikaustančiu dėmesį ir sukeliančiu įvairiausias emocijas.

Raikinas vaidina ryžtingai ir aistringai. Vingrus jo Tekstelio kūnas lengvai pasiduoda kiekvienam romano siužeto vingiui, kiekvienai temai: Monmartro kapinės, nuostabi prie kapinių angelo palinkusi mergina, aistra, užplūdusi jį matant merginą, vienatvės jausmas, šuolis, ir štai jis – prievartautojas. Aktorius leidžiasi žmogaus psichikos vingiais ir mėgaujasi iškeldamas juos į paviršių.

Romano Kozako veikėjui kiek lengviau, nes baisiausi išgyvenimai Angiustą užklumpa tik spektaklio pabaigoje. Pasirodo, tai jis, impozantiškas ir rimtas verslininkas, pagimdė Tekstelį, išaudė jį iš savo pasąmonės polinkių, kad užtildytų sąžinės kančias, užmirštų nužudęs savo žmoną. Kozakas leidžiasi paskui Raikiną į žmogaus sielos pogrindį ir, iki šiol didžią dalį "veiksmo" atidavęs kolegai, spektaklio pabaigoje atveria visą dviejų vyrų susitikimo paslaptį.

"Viena aišku, – tikina maskviškiai kritikai, – "Priešo kosmetikos" atlikimas gerokai viršesnis nei romanas." Žanrą apibūdinti sunku – gal tai psichologinis trileris? Gal intelektualinis detektyvas? Gal egzistencinė drama? Vaidinama apie vienatvę, polinkį į savigriovą ir vidinį "priešą". Tiesa, iškankintas savo demono-Tekstelio Angiustas spektakliui baigiantis pakvies policiją, tik ar ji čia gali padėti...

Kaip režisierius, Kozakas iš tikrųjų pasirūpino gerai suregzta istorija, pakvietė puikų aktorių ir kartu su dailininku sukūrė stilingą minimalistinį spektaklį, kur lagaminai pavirsta antkapiais, o aliuminio kėdžių eilė susidėlioja į klausyklą – nori nenori, čia tenka klausytis Tekstelio išvedžiojimų. "Manoma, kad teatro kasai reikalinga kažkas balaganiško, žaižaruojančio veiksmu ir humoru, o pjesėms, sukurtoms kaip proto žaismas, reikalingas ypatingas žiūrovas. Anaiptol. Net jei Nothomb intelektualiniai žaidimai tėra apgaulė, jie atitinka gerai padarytos dramos modelį, kurios be vaidybos meistriškumo neįveiksi. Būtent meistriškumą rodo Konstantinas Raikinas ir Romanas Kozakas, ir kasos netuštėja", – rašo kritikai.

Pasižiūrėti meistriškai įveiktos "Priešo kosmetikos" pirmą kartą į Vilnių atvykstantis Konstantinas Raikinas kviečia balandžio 11, 12 d. Nacionaliniame dramos teatre.

Rasa Vasinauskaitė