Dešimtasis Baltijos šokio gimtadienis

"Tai, kas nutinka namuose" M. Bäcker nuotr.

Kai visai nedideliam žmogučiui sueina 10 metų, džiaugiamės pirmuoju apvaliu jubiliejumi, bet žinome, kad jo gyvenimas dar tik prasideda ir žmogučio dar laukia aibė nuotykių. O kai išgirstame, kad viena ar kita organizacija rengia dešimtą iš eilės tarptautinį meno festivalį, linguojame galvą ir stebimės: "Ir kaip jie tai sugebėjo čia – Lietuvoje?...". Nes mūsų šalyje kasmet surengti tos pačios meno srities tarptautinį festivalį yra žygdarbis.

Tokį jubiliejinį – dešimtąjį – žygdarbį šiemet žiūrovams pristato Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC), taip pat švenčiantis dešimties metų jubiliejų. Gegužės 2–9 d. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje ir Mažojoje salėse bei iš griuvėsių pamažu besivaduojančioje Menų spaustuvėje vyks tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis Baltijos šokis ’06". Gegužės 2 ir 3 d. du festivalio spektakliai bus parodyti ir Klaipėdoje – tabako fabrike ir dramos teatre.

Kaip ir kasmet, festivalis skyla į dvi dalis – Lietuvos choreografų premjerinių ir jau matytų darbų, ir užsienio svečių darbų pristatymą. Tarp pastarųjų dominuoja Baltijos jūros regiono šalių atstovai, bet sulauksime dalyvių ir iš tolimesnių Europos kampų.

Svarbiausia iš šiemetinių užsienio kūrėjų turėtume vadinti suomę Carolyn Carlson, kurios vardą Lietuvoje žino tik prisiekę šiuolaikinio šokio gerbėjai, bet Šiaurės šalių, o ypač Suomijos, choreografai tvirtina, kad būtent jos kūryba paskatino audringą šiuolaikinio šokio vyksmą jų krašte ir į šiuolaikinį šokį įnešė feminizmo gaidelę.

Gimusi JAV, ten studijavusi šokį, dirbusi su garsiu JAV choreografu Alvinu Nikolaisu, C. Carlson įsitvirtino Europoje. 1968 m. Paryžiaus tarptautiniame šokio festivalyje ji buvo apdovanota Geriausios šokėjos prizu. Nors jau buvo sukūrusi kelis šokio kūrinius, choreografija C. Carlson užsiėmė prie Paryžiaus operos įsikūrusioje eksperimentinėje trupėje ir iš karto įrodė, kad kūrybinis jos pradas remiasi darbštumu ir gebėjimu šokti. Garsiausioms Prancūzijos, Suomijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, Olandijos trupėms ir šokėjams sukurti jos spektakliai ir kompozicijos buvo kritikų ir žiūrovų palankiai priimti visame pasaulyje. Apdovanojimų gausybę vainikuoja iš Prancūzijos prezidento rankų 2000 m. gautas aukščiausias apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.

2003 m. "Naujajame Baltijos šokyje" C. Carlson kompoziciją "Žmogus kambaryje" atliko Tero Saarinenas (Suomija). Šiemet C. Carlson vadovaujama Rubė nacionalinio choreografijos centro (Prancūzija) trupė parodys jos kompoziciją "Žemyn upe", sukurtą pagal žavų A.R. Ammonso eilėraštį "Upė". Šiuo kūriniu choreografė nori nusilenkti gamtos jėgoms, tvarkančioms metų laikų, saulės ir lietaus, ramybės ir chaoso kaitą, kurioje galime įžvelgti ir žmogaus gyvenimo atgarsius.

Ta pati trupė, kažkada vadinusis Lilio operos baletu, patyrusi nuosmukį, bet sėkmingai C. Carlson prikelta naujam gyvenimui, parodys ir garsaus suomių choreografo Jukkos Pekkos Marsalo, jau ne vienerius metus bendradarbiaujančio su Carlson, kompoziciją "Meilės scena".

Švedų šokėją, kompozitorę ir choreografę Birgittą Egerbladh šokio kritikai vadina viena geriausių Švedijos šiuolaikinio šokio kūrėja ir Šiaurės Pina Bausch. Nors jos kuriami spektakliai yra gerokai linksmesni, kupini drastiško humoro, tačiau juose dominuoja daugybė buities scenų ir žmogiška šiluma. Tie, kurie mėgsta juoktis, nori pakeisti savo požiūrį į dulkių šluostymą, lovos klojimą ir panašius dalykus, turėtų čiupti už parankės visus vyresnius nei 10 metų amžiaus giminaičius ir skuosti pasižiūrėti visai šeimai skirto spektaklio "Tai, kas nutinka namuose". B. Egerbladh visuomet dirba su mišriu atlikėjų ansambliu, tad ir šiame spektaklyje kartais sunku atskirti, kuri pora yra aktoriai, o kuri – šokėjai.

Trečiasis Šiaurės atstovas Tommi Kitti humoru nesišvaisto, tačiau jo vardas Suomijoje reiškia choreografijos ir atlikimo kokybę. Jis šoko ir kūrė choreografiją Raatikko šokio teatre, Helsinkio miesto teatro šokio trupėje, Cullbergo baleto ir Suomijos nacionalinio baleto trupėse. Dėl savo įsijautimo į šokį ir virtuoziškumo T. Kitti kūriniai greitai pateko į Suomijos šokio geriausiųjų sąrašus. 2000 m. buvo įkurta trupė "Tommi Kitti & Co", tais pačiais metais kurtas spektaklis "Vis dar gyvenimas keturiems šokėjams" buvo apdovanotas specialiu prizu prestižiniame tarptautiniame Banjolė šiuolaikinio šokio konkurse. Vilniuje ši trupė pristatys 2004 ir 2005 m. sukurtas T. Kitti kompozicijas "Šuolis" ir "Kūrinys mažai scenai".

Tarp iš kitų šalių atvyksiančių festivalio dalyvių viena pavardė Lietuvoje yra ne tik gerai žinoma, bet ir labai laukiama. Sašos Pepeliajevo spektakliai visada yra savotiškas intelekto gurmanų penas. "Naujajame Baltijos šokyje" jau matėme jo Kinetinio teatro atliekamus "Jūros kopūstus", "Žvilgsnį į Rusijos kapą iš Vokietijos pusės" (atnešusį choreografui prestižinį ir visas duris atveriantį Banjolė konkurso "Grand Prix"), "Gulbių ežerą" (pelniusį ne mažiau prestižinį Besi apdovanojimą), "Piliečiai!", "Burna tyla" ir kitus spektaklius. Choreografas "Vilniaus šokio spaustuvėje ’05" pravėrė savo laboratorijos duris, o šiemet su savo trupe, kurios pavadinimą pakeitė į "Apparatus", Vilniuje ir Klaipėdoje parodys naujausią, bet jau kritikos išgirtą kūrinį "Durys". Spektaklio metu skambės ne tik muzika, bet ir Daniilo Charmso tekstai.

"Šuolis" M. Makinen nuotr.

Dar vienas svečias tik kartą viešėjo "Naujajame Baltijos šokyje", bet sugebėjo palikti puikų įspūdį. 2004 m. "Britų šokio vitrinoje" pasirodęs smulkutis plastiškas Russelas Maliphantas scenoje sukūrė mistišką tirpstančių kūnų erdvę. Nuo jo hipnotizuojančio šokio buvo neįmanoma atitraukti akių. Šiemet R. Maliphantas su savo trupe, kuri 2002 m. buvo apdovanota "Visų laikų" šokio prizu, vėl viešės Vilniuje. Jie parodys dvi kompozicijas – "Transmisija" ir "Postūmis". Pastarąją choreografas sukūrė sau ir vienai geriausių pasaulio balerinų Sylvie Guillem, tačiau vėliau perkūrė savo trupės šokėjams.

Beveik visiškai nieko nežinome apie Šveicarijos šiuolaikinį šokį. Tiesa, 2000 m. matėme Philippo Saire’o spektaklį "Naktinio chameleono gyvenimas ir papročiai" pagal W. Shakespeare’o "Vasarvidžio nakties sapną". Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas ryžosi pažintį atnaujinti ir pakvietė festivalyje dalyvauti šveicarų trupę "7273". Trupė įkurta 2000 m. gruodį ir iki šiol tėra sukūrusi du kūrinius – "Triušio vizijos" (2003) ir "Paprastas uždavinys" (2004), tačiau jų populiarumą įrodo tai, kad per porą metų šie kūriniai buvo parodyti daugiau nei 60 kartų 7 šalyse. Trupę "7273", Vilniuje parodysiančią spektaklį "Paprastas uždavinys", sudaro du prancūzai – Laurence’as Yadi ir Nicolas Cantillonas.

Visiškai nieko nežinome apie Slovėnijos šiuolaikinį šokį, kuris, beje, didžiuojasi garsiomis choreografų pavardėmis. "Naujajame Baltijos šokyje" turėsime galimybę susipažinti iš karto su keturių šokio kūrėjų darbais, gan intriguojančiomis aplinkybėmis sujungtais į vieną spektaklį. "Plesni" teatro Liublianoje šokėjas ir choreografas Igoris Sviderskis, 1998 m. apdovanotas "Auksinio paukščio" prizu už laimėjimus šokio srityje, savo kūrybinės veiklos vienuolikos metų sukakčiai pažymėti kreipėsi į keturis garsiausius Slovėnijos choreografus – Matjazą Faricių, Sinją Ozbolt, Branką Potočaną ir Tanją Zgonc, kad jie pagal Antonio Vivaldi "Metų laikų" muziką sukurtų jam keturias kompozicijas. Jos ir sudaro spektaklį, pavadintą "4 plus 1".

Kaip saują margų akmenėlių "Naujajame Baltijos šokyje ’06" organizatoriai pažėrė viso būrio jaunų Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų darbus. Tarp jų – linksmas, gilios analizės nereikalaujantis, bet puikiai nuotaiką pataisantis neseniai susikūrusio Gyčio Ivanausko teatro spektaklis "Vyrai baltais sijonais" yra tarsi priešingybė mįslingam, asmenybės dvilypumo temą paliečiančiam spektakliui "The Last Beauty of the Day", kurio autoriai – Suomijoje dirbantis choreografas ir šokėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauras ir Helsinkio teatro akademijos magistras Andrius Katinas ir suomė choreografė ir šokėja Maria Saivosalmi.

Į "Naujojo Baltijos šokio ’06" programą įtraukti ir jau kelis kartus Menų spaustuvėje rodyti jaunų choreografų darbai. Šokėja ir choreografė Brigita Urbietytė savo spektaklyje "Panacėja" paliečia kai kam skausmingą, o kai kam juokingą moterų viršsvorio problemą. LMTA trečiakursių Petro Lisausko ir Tautvilo Gurevičiaus spektaklis "Sankryža" rodo gan ankstyvą studentų choreografinę brandą ir drąsių ieškojimų rezultatus. Klaipėdos universiteto dėstytoja, neseniai baigusi Roterdamo šokio akademijos magistrantūrą Agnija Šeiko yra sukūrusi ne vieną kompoziciją, dalyvavusi keliuose festivaliuose. Pernai "Naujajame Baltijos šokyje" įsiminė jos kompozicija šokėjui ir kontrabosui, o šiemet pamatysime jos kompozicijos "In signum" premjerą. Gan dažnai festivalyje dalyvaujantis Kauno šokio teatras "Aura" šiemet taip pat pristatys premjerą "blindfolded". Spektaklio kūrėja – choreografė iš JAV Johannes Wieland. Premjerą rengiasi pateikti ir į šokio pasaulį drąsiu žingsniu kartais įžengianti aktorė ir režisierė Birutė Mar. Drauge su choreografėmis Sigita Mikalauskaite ir Indre Pačėsaite ji sukūrė spektaklį "Prie jūros" A. Baricco romano "Jūra vandenynas" motyvais.

Lora Juodkaitė nėra naujas vardas Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulyje, tačiau iki šiol jis nebuvo itin girdimas. Įspūdingos plastikos ir lankstumo šokėja, pernai baigusi Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją, dabar dėsto Vilniaus dailės akademijoje, improvizuoja su įvairiais muzikantais, šoka Vyčio Jankausko spektaklyje "Pėdsakai". Festivalyje pamatysime jos projektą "Čia ir dabar", be pačios šokėjos, jame dar dalyvaus dainininkė Andrė Pabarčiūtė, kontrabosininkas Vytis Nivinskas ir mušamaisiais grupėje "Skamp" grojantis Marijus Aleksa.

Beje, festivalio direktorius užsiminė, kad festivalio dešimtmečio proga žiūrovų laukia siurprizas, kurio dalis – grupės "Skamp" pasirodymas.

Dešimtasis festivalis artėja. Kepkite tortus, ruoškite žvakutes.