Nepriklausomybės atkūrimo šventės proga

Koncerto Šv. Ignoto bažnyčioje akimirka

Kovo 11-oji – diena, giliai įsirėžusi į daugelio Lietuvos žmonių atmintį. Daug sunkumų patyrėme, dar didesni išbandymai galbūt laukia ateityje, bet šią dieną visuomet minėsime.

Šiemet jau šešioliktą kartą šventėme Nepriklausomybės atkūrimą. Ta proga Šv. Ignoto bažnyčia pakvietė muzikos mėgėjus į gražų koncertą. Prieš suskambant muzikai, susirinkusius pasveikino Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios rektorius kapitonas Rimas Venckus.

Koncertą pradėjo Vilniuje naujai susikūręs kamerinis orkestras "Musica Sacra". Jo įkūrėja – žinoma smuikininkė, Toronto kamerinio orkestro "Lyra" vadovė Audronė Šarpytė. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, atsirado ir galimybė sustiprinti nutrūkusių muzikinių tradicijų gijas. Prieš kelerius metus Audronė pakvietė savo tautiečius muzikus į kamerinį orkestrą "Lyra". 1998 m. kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime įvyko pirmasis orkestro "Lyra" koncertas. Hamiltono, Markhamo, Misisaugos koncertų salėse nuskambėjo lietuviška muzika, sužavėjusi ne vieną klausytoją.

Netrukus jautrios meninės sielos, didelę profesionalios muzikės patirtį turinti smuikininkė Audronė Šarpytė atvyko į Lietuvą. Čia ji subūrė bendraminčius ir įkūrė kamerinį orkestrą "Musica Sacra". Jo branduolį sudaro profesionalūs muzikantai – Dalia Lapėnaitė, Ramutė Petrikaitė, Antanas Valuckas, Jūratė Juodelienė. Audronė norėtų, kad orkestro repertuare būtų sakralinės muzikos, kuri, kaip ji sako, "veda į visišką žmogaus būsenos harmoniją, suartina sielas, perduoda žmogaus išgyvenimus, suteikia džiaugsmo ir ramybės".

Kovo 11-osios koncertą Šv. Ignoto bažnyčioje orkestras pradėjo J. Naujalio kūriniu "Svajonė". Tai ypatingo emocinio susikaupimo reikalaujanti muzika. Pirmieji akordai suskambo itin įtaigiai, jie išraiškingai perteikė šio kūrinio intencijas, tarsi įprasmindami praeities, ateities ir amžinybės akimirkas.

Didelis A. Šarpytės intonacinis stabilumas, subtilūs dinaminiai niuansai atsiskleidė atliekant G.F. Händelio Sonatą Nr. 4 smuikui ir vargonams. Ypač išsiskyrė emociškai išraiškingos, meniškai įprasmintos lėtosios dalys. Subtili ir kartu giedrą skausmą perteikianti smuiko melodija jautriai pynėsi su Jūratės Landsbergytės meistriškai valdomų vargonų muzikos garsais. Šių dviejų menininkių ansambliškumas atsiskleidė ir atliekant G. Kuprevičiaus Preliudą, skirtą M.K. Čiurlioniui atminti. Jis suskambo kaip naujas prilietimas prie M.K. Čiurlionio kūrybos prasmės. Muzika tarsi bylojo apie mūsų tautos nueitą sunkių išbandymų kelią.

Šv. Ignoto bažnyčios vargonininko, gražiu baritonu giedančio E. Puzynios atliktos G.F. Händelio arijos "Dignare" ir "Largo" paliudijo, kad šio kompozitoriaus kūriniai artimi dainininko sielai, jis ją tikrai jaučia. Tai nepaliko klausytojų abejingais.

Nuoširdžiai galima pasidžiaugti, kad šių dienų bažnytinė muzika pasiekia profesionalią sceną. Čia tinka paminėti, kad E. Puzynia įkūrė ir vadovauja bažnyčios Jaunimo chorui, kuris Kovo 11-osios koncerte subtiliais dinaminiais niuansais atskleidė J. Gudavičiaus dainos "Kur giria žaliuoja" grožį.

Savitai J.S. Bacho "Magnificat" soprano ariją "Quia repexit" atliko V. Valuckienė. Daug vokalo spalvų ir emocijų prireikė jauniausiai koncerto atlikėjai A. Šivickytei. Solistė, akompanuojant orkestrui, pagiedojo G. Caccini "Ave Maria".

Didelį įspūdį paliko ir susikaupimo dvasią perteikė F.A. Rossler-Rosseti Koncertas D-dur, I d. Allegro Assai. Jį atliko V. Oškinis (fleita), J. Landsbergytė (vargonai) ir kamerinis orkestras "Musica Sacra".

Jaunas fleitininkas muzikavo užtikrintai ir išraiškingai, taikliai perteikė kompozitoriaus muzikinio braižo ypatumus. Beveik juvelyriškai nudailintos smulkiausios ritminės detalės, žaisminga spalvų visuma sužavėjo klausytojus. Orkestro ir vargonų pritarimas, manau, jaunajam atlikėjui tapo dideliu išbandymu ir suteikė puikios sceninės bei muzikinės patirties.

Ypač šiltai koncerte nuskambėjo V.V. Landsbergio "Poezijos giesmės". Girdėjome įvairių žanrų liaudies dainas ir paties autoriaus sukurtus posmus. Gitaros ir vargonų minimalistinis pritarimas, atlikėjo rimtis naujai perteikė liaudies dainos grožį. Savo sukurtuose posmuose autorius pasirinko ne nuoseklų tekstą, o greičiau simbolių kalbą – netikėti sugretinimai to, kas lyg ir visiems žinoma, skatina naujus senų tiesų apmąstymus.

Koncertas paliko didelį įspūdį klausytojams. Išties malonu buvo Nepriklausomybės atgavimo dieną švęsti Šv. Ignoto bažnyčioje, skambant profesionaliai, sielą pamaloninančiai muzikai.

Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė