Užmušti Nasirą

Gausius "Sirijanos" ("Syriana", JAV, 2005) herojus – JAV politikus, bankininkus, teisininkus, finansų analitikus, CŽV agentus, arabų princus ir Persų įlankos naftos platformų darbininkus bei arabų teroristus – sieja pagrindinė filmo mintis apie visą pasaulį persmelkusią korupciją. Ji – slaptasis amerikiečių korporacijų ginklas. Filmo scenarijaus autorius ir režisierius Stephenas Gaghanas rodo amerikiečių korporacijų siekius įsitvirtinti Persų įlankoje ir iš to kylančią realią ne tik terorizmo grėsmę. Mechanizmas paprastas: agresyvus korporacijų smelkimasis gimdė pasipriešinimą, kuriuo naudojasi religiniai fanatikai. Vienas filmo herojų – jaunas pakistanietis Vasimas (Mazhar Munir) – praranda darbą, kai naftos gamybos įmonę perima kinai. Jis negauna leidimo likti šalyje, situacija kasdien vis blogėja, tad vienintelė išeitis jam yra žydraakio egiptiečio paslaugiai pasiūlytas mokslas medresėje. Žiūrovai gali neabejoti – tai pirmas Vasimo žingsnis šachido likimo link. Panašiai kaip Vasimas, filmo tezes iliustruoja ir kiti jo herojai. CŽV agentas Bobas (George’as Clooney už šį puikų vaidmenį ką tik apdovanotas geriausio antrojo plano aktoriaus "Oskaru") gauna paskutinę užduotį – nužudyti arabų princą Nasirą (Alexander Sidding), kurio reformos trukdo amerikiečių korporacijoms įgyvendinti savo tikslus. Bobą išduoda savi, kuriems Nasiro nužudymas yra tik vienas žingsnis siekiant kontroliuoti Artimųjų Rytų naftos gavybą. Jie (tiksliau, vampyrų vaidmenimis išgarsėjusio Holivudo "blogiečių" metro Christopherio Plummerio suvaidintas Dinas Vaitingas) įtikins Nasiro tėvą palikti sostą daug sukalbamesniam Nasiro broliui Mešalui (Akbar Kurtha).

"Sirijanos" veiksmas šuoliuoja iš Persų įlankos į įtakingų Vašingtono veikėjų kabinetus ir naftos koncernų būstines, iš Niujorko teisininkų kontorų į Ženevą, kur finansų analitikai, tarsi kokie nors šių dienų ekonomikos guru, skelbia savo prognozes. Vienas jų – Matto Damono suvaidintas Brajanas Vudmanas kartu su šeima nuvyksta pasisvečiuoti į Nasiro rūmus Ispanijoje. Ten tragiškai žūsta jo sūnus. Nasiras pasiūlo Brajanui savotišką "kompensaciją" – gerai apmokamą darbą. Iš tikrųjų Nasirui reikia pagalbininko reformoms vykdyti. Jis nežino, kad jo dienos jau suskaičiuotos.

Tačiau dauguma filmo personažų bus priversti išgyventi akistatą su realybe. Skaudžiausia bus Bobui, kuris prieš pat mirtį suvoks, kad negali sustabdyti gerai suteptos nusikaltimų mašinos. Į sudėtingą moralinę koliziją patekusiam Brajanui, kurio žmona (Amanda Peet) negali suprasti, kaip jis gali dirbti netiesioginiam savo sūnaus mirties kaltininkui, taip pat bus sunku apsispręsti ir grįžti į šeimą. Tačiau ir juodaodis teisininkas Benetas (Jeffrey Wright), kuriam prieš akis atsiveria visa didžiulė ir galinga JAV korupcijos sistema, taip pat bus priverstas rinktis.

Debiutuojantis režisierius Stephenas Gaghanas pirmiausia yra scenaristas: pagal jo scenarijų sukurtas "Narkotikų kelias" prieš kelerius metus pelnė "Oskarą". Todėl jis puikiai supranta, kad šių dienų dramos dažniausiai yra grindžiamos sunkiu ir lemtingu pasirinkimu. Iš filmo herojų niekas ir nelaukia atviros kovos (net palestiniečių kovotojai, su kuriais susiduria Bobas, pasirodo, paklūsta visuotinės korupcijos dėsniams), tad sprendimas, kurią pusę pasirinkti, savaime yra didvyriškas aktas. Filmo kūrėjai užsimojo parodyti globalius korupcijos mastus ir poveikį pasaulio likimui. Neatsitiktinai viena svarbiausių filmo frazių yra ta, kurią galingasis ir įtakingasis Denis Daltonas (William Hurt) meta Benetui: "Korupcija yra mūsų draudimas. Jos dėka esame saugūs." Be abejo, jis turi omenyje ne tik save, bet ir savo šalį.

Gaghanas meistriškai susieja savo personažus, jis logiškai rutulioja kiekvieną siužetinę liniją, kiekvieno personažo likimą. Tiesa, kartais gali kilti įtarimas, kad šią logiką diktuoja filmo kūrėjų (tarp jų ir prodiuserių George’o Clooney bei Steveno Sodebergho) noras suformuluoti aiškią ir abejonių nepaliekančią politinę tezę. Tačiau ilgas, net 128 min. trunkantis filmas beveik neprailgsta, nes jame daug autentiškų ir kine iki šiol nematytų detalių bei apibendrinimų, įdomu stebėti ir nuolat besikeičiančią egzotišką sceneriją. Kita vertus, filmo kūrėjai gerai išmoko ir politinio kino pamokas – "Sirijanos" fone gali nujausti ir "Visą prezidento kariauną", ir "Tris Kondoro dienas", ir dar gerą dešimtį JAV politinio kino kanoną sukūrusių filmų. Tai nestebina, nes filmo scenarijaus pagrindas yra demaskuojanti buvusio CŽV bendradarbio Roberto Baerio knyga. Politinių trilerių mėgėjams "Sirijana" suteiks peno pamąstyti ir apie artimesnius dalykus, nes viena filme rodomų korporacijų norėtų valdyti Kazachstano naftą, politinių moralitė gerbėjams – apie korupcijos mechanizmus.