Tikrovės link

"Labanakt ir sėkmės"

Didžiausios žvaigždės dalyvauja ambicingų politinių dramų aktorių atrankose, nes Holivude atsirado žmogus, kuris jau turi pakankamai pinigų ir dabar norėtų juos išleisti tam, kad pasaulis pagerėtų. "The Observer" išspausdintą Gaby Wood straipsnį apie naują politinio kino tendenciją Holivude pateikiame sutrumpintą.

…Kažkokios parduotuvės Teherane pagalbinės patalpos. Į vidų įeina vidutinio amžiaus amerikietis. Jis atvežė prekę. Staiga į jį nukreipiamas revolveris: kurjeris turi atiduoti pusę savo mirtį nešančios prekės žmogui, kalbančiam nesuprantama kalba. Vėliau, bėgdamas dulkėta gatve, amerikietis supranta, kad už jo pečių sprogo automobilis. Tai – "Sirijana", pats politiškiausias filmas Holivude nuo Vietnamo karo laikų. Rafinuotas, gerai sumegzto siužeto filmas jau pateko ant tūkstančių žurnalų viršelių, jis jau pavadintas svarbiausiu iš naujo politizuoto kino produktu. Kairieji sveikino filmo kūrėjus sugrįžusius į Warreno Beatty ir Roberto Redfordo laikus. Konservatoriai net apkaltino juos atlaidžiu požiūriu į terorizmą.

Autorinis Steveno Gaghano kūrinys "Sirijana" nori parodyti, kaip su Artimųjų Rytų nafta susiję amerikiečių interesai veda į prievartą, kurios amerikiečiai bijo labiausiai. Amerikiečių agentą – nutukusį nerimastingą barzdočių, laisvai kalbantį persiškai, vaidina George’as Clooney, jis yra ir filmo vykdantysis prodiuseris. Neseniai ekranuose pasirodė ir jo režisuotas filmas – politinė alegorija "Labanakt ir sėkmės". Šių dviejų filmų dėka jis įgijo mūsų laikų didvyrio statusą. "New York Times" recenzentas A.O. Scottas parašė, kad niūriausi 8-ojo dešimtmečio trileriai, palyginti su "Sirijana", atrodo saldūs ir nekalti kaip Franko Capros filmai. Davidas Denby "New Yorker" puslapiuose rašė, kad susidūrėme "ne su nauju pasakojimu, bet labiau su tam tikra liguista būsena". Tuo daugiausia ir paremta novatoriška šios provokacijos formulė: tai filmas apie ideologiją, bet ne apie kurią nors valdžią, sąmokslą ar karą. Efektas – daug subtilesnis ir įtikinamesnis nei 8-ojo dešimtmečio filmų, su kuriais lyginama "Sirijana". "Korupcija yra mūsų apsauga. Korupcija duoda mums šilumą ir saugumą, jos dėka mes laimime", – sako filme naftos firmos vadovas, kurį suvaidino Timas Blake’as Nelsonas.

Dabar madingiausiame kairuoliškame interneto dienoraštyje (blog) "Huffington Post" holistinės filosofijos guru Deepakas Chopra taip recenzuoja šį filmą: "Greitai pradedame suvokti, kad nukirtus dešinę ranką pradeda kraujuoti kairioji… Jei ta naujoji tikrovė turi turėti nors kokią prasmę, privalo atsirasti ir nauja globalaus bendradarbiavimo rūšis. Pasak filmo, pirmasis žingsnis yra suprasti, kad vienaip ar kitaip visi esame tos tikrovės grandinėse."

Pastarasis sakinys galėtų būti ir firmos "Participant Productions" moto. Šią firmą, dalyvavusią gaminant ir "Sirijaną", ir "Labanakt ir sėkmės", 2004 m. įkūrė milijardierius Jeffas Skollas. Jis skelbiasi turįs tikslą kurti filmus, keičiančius pasaulį. Viceprezidentas Meredithas Blake’as sako: "Mūsų produktas turi būti visuomeninės permainos, o filmai yra įrankis ir priemonė šiam tikslui pasiekti".

Tačiau "Participant" gerai žino, kad žmonės neis žiūrėti filmo, jei jis bus pernelyg didaktiškas, filmas turi atitikti komercinius kriterijus. Abu filmai buvo sėkmingi. Premjerinį savaitgalį "Sirijana" buvo antra pagal šių metų rezultatus. "Labanakt ir sėkmės" – filmas apie Josepho McCarthy žlugimą – jau uždirbo dukart daugiau nei jo biudžetas ir sukėlė plačias diskusijas apie spaudos laisvę. Filmas "Šiaurės šalis", kuriame Charlize Theron vaidina seksualiai išnaudojamą kasyklos darbininkę, uždirbo mažai, bet turėjo didžiulį visuomeninį atgarsį. Būtent tai ir turi omenyje Skollas, kai kalba apie "dvigubą balansą": jis naudoja skirtingus sėkmės matuoklius.

Ir kituose naujuose Holivudo filmuose "Desantininkai", "Miunchenas", "Ištikimasis sodininkas" rasime sąsajų su politika. Būna ir taip, kad filmus finansuoja ne Holivudo žmonės, o, pavyzdžiui, interneto verslininkai Davidas Sacksas ir Markas Cubanas. Artimas dešiniesiems krikščionims žiniasklaidos magnatas Philipas Anschutzas finansavo "Rėjų" ir "Narnijos kronikas", "Chicago Bulls" bendrasavininkis Jimas Sternas – filmą "Viešbutis "Ruanda", nekilnojamojo turto investitorius Bobas Yari parėmė "Avariją". Tačiau nė vienas iš jų nenuėjo taip toli kaip Skollas. Sužavėtas filmų "Visa prezidento kariauna", "Erina Brokovič", "Viešbutis "Ruanda", "Gandis" (beje, jis apmokėjo šių filmų dubliažą į arabų kalbą), Skollas atkreipė dėmesį, kad jo mėgstami filmai "neturi ilgalaikio poveikio realiam pasauliui", todėl nusprendė sukurti struktūrą, kuri leistų filmams palikti realų pėdsaką ne tik kino pramonėje. "Participant Productions" bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, ji įkūrė portalą participate.net , kuriame žiūrovai gali dalyvauti garsių ekspertų rašomuose interneto dienoraščiuose bendrauti su filmų herojų prototipais.

Kas yra tas naujas visuomeninis mesijas? "Business Week" Skollą ne kartą apdovanojo kaip originaliausią metų filantropą. "Financial Times" jį pavadino vienu iš aštuonių žaviausių nevedusių milijardierių. Kiti laikraščiai paprasčiausiai vadina jį "filmantropu".

Keturiasdešimt vienerių metų cheminių prekių pardavėjo sūnus Skollas augo Monrealyje ir Toronte. Pirmasis iš giminės jis siekė aukštojo mokslo (yra inžinierius elektrikas). Skollas buvo Toronto kompiuterių nuomos savininkas, paskui tęsė studijas Stanfordo universitete. Ten jis susipažino su Pierre’u Omidyaru, su kuriuo kartu įkūrė interneto bendrovę "eBay".

Biržoje jis debiutavo 1998 m., o kitais metais pirmininkas ir pirmasis etatinis bendrovės darbuotojas Skollas tapo jauniausiu Kanados milijardieriu. Jis iškart pradėjo filantropinę veiklą. Iš firmos Skollas pasitraukė 2000-aisiais, būdamas trisdešimt penkerių ir su dviem milijardais dolerių kišenėje. Pasak visuomenės nuomonės, šis entuziastingas, jaunatviškas, nedrąsus ir susimąstęs žmogus svajojo pakeisti pasaulį jau būdamas keturiolikos. Interviu "Times" jis prisipažino: "Kai papasakojau apie norą investuoti į kiną, visi man kartojo, kad Holivudo gatvės grįstos tokių kaip aš lavonais. Dažniausiai žmonės vyksta į Holivudą, kad uždirbtų arba taptų įžymūs. Aš vadovaujuosi įsitikinimu, kad vaidybiniai ir dokumentiniai filmai – puikus būdas pakeisti pasaulį."

Tačiau Skollas neprimena tipiško Holivudo kairuolio. Save jis vadina "vidurio žmogumi" ir deklaruoja pasirengimą kurti filmus konservatyviai nusiteikusiems žiūrovams. "Participant" susirinkimai neprimena įprastų kino verslo susirinkimų. Kai kitos studijos aptarinėja astronomiškus aktorių honorarus ar sudėtingus filmavimo terminus, "Participant" vadovai mėgsta pakalbėti apie alternatyvius energijos šaltinius. Meredithas Blake’as aiškina, kaip gimsta sprendimas prodiusuoti filmą: "Turime gana neįprastą trijų pakopų projekto raidos procesą. Iš pradžių projektą tyrinėja kūrybinė grupė, paskui finansų skyrius, pagaliau ji vertinu aš pats visuomeniniu požiūriu." Leidimą gauna tik filmai, perteikiantys svarbią politinę arba visuomeninę mintį. Firma gerai žino, kas jaudina jos non-profit partnerius: svarbus yra judėjimas interneto vitrinoje, pranešimai iš mokyklų ir universitetų, su teisminiais seksualinio išnaudojimo procesais susijusių moterų reakcija. Pavyzdžiui, su "Sirijana" susijusi internetinė kampanija "Oil Change" sulaukė didelio visuomenės atgarsio.

"Participant Productions" prezidentas Ricky Straussas mėgsta vartoti posakį "pasyvus aktyvumas". Jo manymu, žmonės gali padaryti daug gerų darbų, nepašvęsdami tam viso savo gyvenimo. Kaip su "Sirijana" susijusio pasyvaus aktyvumo pavyzdį Blake’as pateikia dalyvavimą švarių energijos šaltinių projektus finansuojančios "Terra Pass" akcijoje, kurios tikslas – kiekvienam asmeniškai sumažinti nuosavo automobilio išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Sunku pasakyti, kaip pavyks pereiti nuo diskusijų prie veiklos, tačiau bent jau diskusija vyksta puikiai. Demaskuojančios knygos "Tamsos tinklas: Holivudo karas su interneto karta" ("Darknet: Hollywood’s War Against the Digital Generation") autorius J.D. Lasica nuolat rašo į filmo "Labanakt ir sėkmės" internetinį dienoraštį ir tikina, kad tai – nuostabi idėja bei vertingas eksperimentas.

Dar per anksti vertinti "Participant" reikšmę. Tačiau Holivudo galingieji jau pradeda suprasti, kad nebeužtenka rodyti paveikslėlius didžiajame ekrane. Reikia suvokti, kad vis daugiau žmonių leidžia laiką internete, ir jie taip pat yra žiūrovai. Šie žiūrovai nori rimtai kalbėtis apie filmuose keliamas problemas.

Vienas vienas interneto dienoraščio dalyvių yra Milo Radulovichius. Clooney filmas ir prasideda jo persekiojimo istorija. Radulovichius bloge dalijasi džiaugsmu, kurį jis pajuto matydamas, kiek daug makartizmo savo kailiu nepatyrusių žmonių nuėjo į kiną ir suprato, kad filme slypi ir šių dienų politinio klimato alegorija.

Prisimenant politiškai angažuotą 8-ojo dešimtmečio kiną, pamirštama, kaip lengvai ir sparčiai kontrkultūra tapo pagrindine srove. Knygos "Naujasis Holivudo radikalizmas" ("Hollywood’s New radicalism") autorius Benas Dickinsonas tvirtina: "Tokie kaip Warrenas Beatty, kurie iš pradžių buvo pakraštyje, staiga atsidūrė centre, nes galėjo pasakyti tai, ką didieji prodiuseriai buvo pasirengę parduoti". Ar to paties negalima apsakyti apie naująją politinio Holivudo bangą? Kadangi filmas "Farenheitas 9/11" pavertė politiką privaloma tema, kas nors galėtų ciniškai pasakyti, kad "Participant" paprasčiausiai gerai uždirba iš šios mados.

Lasica į tai atsakė juokdamasis: "Manau, kad Skollas turi pakankamai pinigų ir jam nebereikia jų uždirbinėti". Clooney teigė augęs kovos dėl lygių teisių ir Vietnamo karo metais, jį auklėjo 7-ojo ir 8-ojos dešimtmečio politinio protesto filmai. Būtent tie filmai jį suformavo, tad jo skonis nesikeičia ir jam negresia joks oportunizmas. Pasak kadaise politinius filmus taip pat kūrusio Johno Boormano, "Participant" filmai labiau primena ne 8-ojo dešimtmečio, o 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečių vadinamuosius "probleminius filmus", kuriais studijos kovojo su alkoholizmu ar rasizmu.

Kyla klausimas, kaip ilgai "Participant" funkcionuos sistemoje, kurioje dominuoja didžiosios studijos, nes būtent joms priklauso visi platinimo kanalai. Dickensonas sako: "Reikia pasvarstyti, kas atsitiktų labai kontroversiškam filmui. Ar Skollas su savo pinigais ir Clooney su savo žvaigždės statusu galėtų sukurti filmą, kuris priverstų suabejoti žiniasklaidos gigantais? Gal jie mano, kad kol kas jiems tai pavyksta? O gal jie jaučiasi pakankamai perpratę mechanizmą, kad galėtų juo manipuliuoti be galo?"

Dabar studija rengiasi ekranizuoti knygą "Greito maisto šalis" (rež. Richard Linklater). Į aktorių atranką susirinko daugybė žvaigždžių: Meg Ryan, Salma Hayek, Michaelas Douglasas… Skollas juokauja, kad kiekvienas jų atėjo su savo politine aistra.

Tačiau galiausiai kiekvienas filmas turi apsiginti pats. Boormanas tvirtina, kad jo patirtis perspėja nesivaikyti madų. Tačiau tai, ką matome dabar, be abejo, yra eksperimentas, ir reikia tik džiaugtis, kad atsirado "Labanakt ir sėkmės" bei "Sirijana". Tačiau svarbiausia yra iš šių filmų nedaryti jokių išvadų apie politinę Holivudo poziciją. Nes vienintelė politika, kurią ten pripažįsta, yra pinigai.

Parengė Kora Ročkienė