"Carmen dienoraščiai"

Praėjusių metų spalio mėnesį operos solistės Irenos Jasiūnaitės 80-mečio proga pasirodė šiai dainininkei skirta nauja muzikologės Jūratės Vyliūtės knyga "Carmen dienoraščiai". Už šią knygą kompozitorių ir muzikologų geriausių metų darbų apdovanojimų vakare, surengtame vasario mėnesį Vilniaus rotušėje, autorei įteikta V. Landsbergio fondo premija.

"Carmen dienoraščiai" – tai knyga apie mūsų operos teatro dainininkės I. Jasiūnaitės gyvenimą ir nueitą kūrybinį kelią. Ši solistė buvo vienas ryškiausių mecosopranų Lietuvoje pokario metu. Ji sukūrė labai daug ir įvairių vaidmenų, iš jų pačios dainininkės mylimiausias ir publikos mėgstamiausias buvo Karmen.

Knygos autorė J. Vyliūtė – viena iš nedaugelio muzikologių, užsiimančių operos tyrinėjimais, operos teatro istorija. Vieni svarbiausių jos publikuotų darbų – apie Irenos Jasiūnaitės amžininkus operos solistus Eleną Čiudakovą ir Valentiną Adamkevičių, taip pat studija apie Čikagos lietuvių operą. Autorė opera domisi ir ją studijuoja jau seniai, kiekviena jos knyga palieka reikšmingą pėdsaką mūsų operos teatro istorijoje.

Kaip sako pati J. Vyliūtė, rengiant "Carmen dienoraščius" svarbiausias jos uždavinys buvo "prabilti pačios Artistės atsivėrimais ir pamatyti ją jos aplinkos žmonių akimis". Todėl knygos struktūra – dvi dalys. Pirmoji – didesnės apimties, joje atsiskleidžia autentiški I. Jasiūnaitės išgyvenimai, daugiausia remiamasi pačios dainininkės pasakojimais, jos dienoraščių medžiaga. O antroje dalyje skaitome solistę pažinojusių žmonių atsiminimus, laiškus ir straipsnius.

Knygos įvade J. Vyliūtė pateikia apibendrintą I. Jasiūnaitės paveikslą. Iškeliamos svarbiausios dainininkės balso ir charakterio savybės, akcentuojamos operos scenoje sukurtos meninės vertybės. Visiems I. Jasiūnaitės sukurtiems vaidmenims būdinga didžiulė įtaiga, savita interpretacija, spalvingumas, jausmų tikrumas. "I. Jasiūnaitė savo pavyzdžiu teigė operos solistą, lygiavertį dramos aktoriui," – rašo muzikologė.

J. Vyliūtės pasakojimo stilius – vaizdingas ir patrauklus. Balansuojama tarp publicistinio ir grožinio kalbėjimo būdo, todėl knygą skaityti ypač lengva. Be to, tekstas gražiai pinasi ir dera su autentiškais dainininkės pasisakymais, o jie be galo spalvingi, emocionalūs. Autorė savo knygoje daugiausia remiasi I. Jasiūnaitės dienoraščiais, taigi solistės paveikslas atskleidžiamas labai tikroviškai ir gyvai.

I. Jasiūnaitės gyvenimą "Carmen dienoraščiuose" J. Vyliūtė pateikė kaip vieną ilgą "Carmen" spektaklį – ieškojo sąsajų su šia mylimiausia dainininkės heroje ir rado. Todėl pirmoji knygos dalis suskirstyta į operos "Carmen" veiksmus su žymesnių scenų pavadinimais, kurie metaforiškai apibendrina svarbius I. Jasiūnaitės kūrybinio kelio posūkius. Tiesa, šie pavadinimai ne visuomet tiksliai atspindi tikrovę, tačiau pasirinkta knygos struktūra tikrai įdomi, netradiciška ir gražiai atliepia vaizdingą rašymo stilių.

Reikia neužmiršti ir to, kad anksčiau, sovietmečiu, rašytoms knygoms buvo ne tik ribota apimtis, bet dar reikėjo taikstytis su sovietinėmis ideologinėmis normomis. Tad J. Vyliūtės "Carmen dienoraščiai", be savo meninės ir istorinės vertės, yra svarbi ir tuo, kad tai – pirmoji nepriklausomybės metais pasirodžiusi knyga apie skaudų likimą patyrusią pokario dainininkų kartą.

Milda Čiučiulkaitė