Moters pasaulis per šokį

Beveik po trejų metų pertraukos Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupė kviečia į premjerą – kovo 8 d. rampos šviesas išvys du vienaveiksmiai šokio spektakliai – "Violetos, Džuljetos..." bei "Žorž ir Frederikas".

Abiejų spektaklių autorius yra choreografas Andrius Kurienius, į pagalbą pasitelkęs dailininkę Vilmą Masteikienę.

A. Kurienių Kauno šokio meno bendruomenė gerai pažįsta. Per gan trumpą laiką jis sukūrė keletą vaidmenų režisierių G. Padegimo ("Žuvėdra", "Šmėklų sonata"), V. Tertelio ("Arkadia"), G. Varno ("Tolima šalis") spektakliuose, pats režisavo spektaklius: šokio teatre "Aura" – "Antianfas" (2000), "Don Žu" (2002, A. Kurienius pelnė "Fortūnos" diplomą už profesionalumą kuriant pramoginio žanro spektaklį), Kauno valstybiniame dramos teatre – "Ar tu prisimeni tą мелодия?" (2002), "Kekšės ir kareiviai" (2002), "Vilkas ir ožiukai" (2002), "Mėlynasis šunytis" (2003). Choreografas sukūrė šokius aštuoniems dramos ir muzikinės scenos spektakliams Kauno dramos ir muzikiniame teatruose, Latvijos nacionaliniame dramos ir "Daile" teatruose.

Nuo 2003 m. A. Kurienius bendradarbiauja su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru, baleto trupei jis pastatė du spektaklius – "Trijų minučių romanas" ir "Sekmadienis niekada". Abiejuose pastatymuose sklandžiai derinamas šokis ir dainavimas. Naujasis choreografo A. Kurieniaus pastatymas bus du visiškai skirtingi vienaveiksmiai šokio spektakliai, tačiau jų ašis – moters pasaulis, jausmai, mintys, metamorfozės.

Pirmojo spektaklio "Violetos, Džuljetos..." siužetas pasakoja apie mus supančių moterų emocijas, išgyvenimus. Spektaklio pavadinime yra daugtaškis, nes į siužetą įpinta ir daugiau svarbių vardų. Pasirinkti populiariausi, operose ir baletuose plačiausiai išnaudoti tipažai: Karmen, Odilija, Džuljeta, Violeta. Šių moterų paveikslai supa mus kasdien, tai tarsi keturių temperamentų atstovės: sangvinikė, cholerikė, melancholikė, flegmatikė. Pastatymas yra tiesiog fantazija jų tarpusavio ryšių tema, tai – pokštas ar gal net tragikomedija. Juk būtent taip galima apibrėžti situacijas, kurios atsitinka į vieną kambarį surinkus keletą skirtingų charakterių moterų.

Spektaklis pradėjo savo gyvenimą nuo eskizo, pateikto dar 2004 m. renginyje "Vilniaus šokio spaustuvė". Spektaklio herojes, tapusias skirtingais nelaimingos meilės įvaizdžiais, judesio plastika tada perteikė "Auros" teatro šokėja V. Pitrinaitė ir trys Kauno muzikinio teatro balerinos – D. Jurkutė, I. Radionova ir E. Mikolaitytė. Tuo metu šokio specialistai eskizą įvertino kaip savo užmanymu įdomų A. Kurieniaus būsimą spektaklį.

Spektaklio vaidmenis sukūrė ir atliks Ieva Dabašinskaitė, Elena Jodikaitytė, Daiva Jurkutė, Rūta Lėlytė, Erika Mikolaitytė, Asta Minalgaitė, Vaida Sapiežinskaitė, Kristina Želvienė, Asta Žiliuvienė.

Antrojo spektaklio "Žorž ir Frederikas" siužetui choreografas A. Kurienius pasirinko garsių XIX a. menininkų – prancūzų rašytojos Georg Sand ir lenkų pianisto bei kompozitoriaus Fryderyko Chopino – santykių istorijos atkarpą: jų laiką, praleistą George Sand dvare Noane.

Georg Sand buvo labai temperamentinga, kūrybinga, ugninga, užsispyrusi, pasitikinti savimi, sugebėjo išnaudoti visas pasirinktų veiklos sričių galimybes. Amžininkus labiausiai šokiravo jos išvaizda ir elgesys, draugystė su žymiausiais to laiko menininkais – Eugčne Delacroix, Franzu Lisztu, Jules Sandeau ir Alfredu de Musset. Georg ryšys su F. Chopinu prasidėjo nuo draugystės, vėliau jie tapo meilužiais, o ilgainiui jų santykiai tapo panašūs į motinos ir sūnaus.

Choreografo A. Kurieniaus spektaklis pretenduoja tapti dar vienu bandymu šokio meno priemonėmis pademonstruoti požiūrį į kūrybingų, netipiškų asmenybių vidinį pasaulį, kilstelti amžinosios vyro ir moters santykių paslapties šydą. Choreografas spektaklyje plačiau atskleidžia moteris paveikslą. Jam svarbiausia ir įdomiausia – Žorž, jos bandymas atsakyti sau pačiai, kodėl jai reikalingas šis savam muzikos pasauly užsidaręs lenkas.

Beje, šiame pastatyme A. Kurienius tęsia jau sėkmingai išbandytą priemonę – neapsiriboti vien šokančiais artistais. Prieš tai dviejuose pastatymuose jis įvedė vokalą, o šį sykį renkasi gyvai spektaklio metu scenoje atliekamą fortepijono genijaus muziką, Šopeno vaidmuo ir tenka pianistui Jonui Janulevičiui.

Vaidmenų sąraše matome tokį žaismą: Šopeną vaidina vienas, Frederiką – kitas atlikėjas. A. Kurienius palieka atsakymus į tokias mįsles žiūrovams rasti patiems, tačiau sako, kad Žorž yra reali, o Šopeno šiame spektaklyje tarsi ir nėra, jis – įsivaizduojamas. Gyvendami Noano dvare jie nesimatydavo, nesusitikdavo paromis.

Žorž šokiais bus perteikiamos jos nerealizuotos svajonės, vizijos apie tai, kaip santykiai su Frederiku galėjo klostytis.

Spektaklyje šoks Ieva Dabašinskaitė, Rasa Drazdauskaitė, Gintarė Daknytė, Erika Mikolaitytė, Asta Minalgaitė, Vaida Sapiežinskaitė, Sandra Zenienė, Kristina Želvienė, Asta Žiliuvienė, Dainius Bervingis, Darius Grinius, Aleksandras Jankauskas, Martynas Kavaliauskas, Saulius Lazauskas, Gediminas Rimša, Haroldas Tankevičius, Gintaras Visockis.