Nepriblokšto žiūrovo įspūdžiai

Nenustebkite, bet aš manau, kad TV3 kruizas su Ryčiu Cicinu – pati tikriausia edukacinė laida. Pirmiausia, televizija akivaizdžiai pademonstruoja, kaip reikia pūsti muilo burbulą ir iš tikros vidutinybės daryti žvaigždę. Kaip tame anekdote: reikia nuolat kartoti žodį "chalva", kol burnoje pasidarys saldu. TV3 nuolat kartoja kelis žodžius – "žvaigždė", "estrados princas", – kol jie įgyja grotesko ar net parodijos atspalvį. Tiesą sakant, ir pats pasirinktas personažas yra groteskiškas: kas gali būti absurdiškiau už provincijos vidutinybę, patikėjusią, kad yra žvaigždė? Moliere’as greičiausiai būtų apsidžiaugęs tokiu personažu, bet mūsų laikais moljerų nebeliko, jų vietą užėmė televizijos. Saldus anonsuotojos balselis skelbia, kad "estrados žvaigždė ketina mus priblokšti", kad lietuvių estrados princas tik jiems leido pamatyti tabu – savo atostogas, kad tik jiems atskleidė intriguojančius faktus, užsimena apie tai, kad princas dievina antikvarines parduotuves, kad jis yra gurmanas ir kad kelionėje jį lydės būrėjos pranašystės. Tačiau tos užuominos nevirsta intriguojančiu reginiu – estrados princas šlaistosi po parduotuves, visai neįdomiai pasakoja apie save jį sekiojančiai rūgštaus veido moteriškaitei, o kad jis dar ir antikvariato žinovas, suabejoji, pamatęs slapta kamera vienoje Barselonos parduotuvėje nufilmuotą jo pirkinį – neva senovinius balto porceliano rėmelius, kurie, manau, pagaminti pernai Danijoje.

Paslapties ar intrigos ir negali būti, nes televizijos ekrane nėra asmenybės – tik žiniasklaidos ir vartotojiškų idealų "produktas", kuris turi skatinti tapti vartotojais kitus – sėdinčius prie televizoriaus, juolab kad reklamos ausys laidoje kyšo iš kiekvieno kadro.

Tiesą sakant, Rytis Cicinas yra pats tikriausias lietuvių masinės kultūros veidrodis. Iš jo gali spręsti apie toje sferoje dominuojančias vertybes ir prioritetus. Todėl ir siūlau visas tas laidas (nors pats pajėgiau pasižiūrėti tik vieną – gyvenimas per trumpas, kad spoksotum į Ciciną) išsaugoti, nes ateities papročių tyrinėtojams ir antropologams jos pateiks daug autentiškų faktų apie XXI a. pradžios lietuvius.

Ką vertina Cicinas? Aišku, kad draugystę ("žvaigždė itin vertina ištikimus draugus"), net atostogauti vyksta su draugais, net iš Barselonos centro skambina "žinomai gražuolei" (TV3 epitetai pradžiugintų net Michailą Žvaneckį), kad praneštų, kiek išvakarėse pralošė kazino. Jis sąla klausydamasis kitos draugės – tiesiog Donaldos – palinkėjimų ir ilgai pasakoja žiūrovams apie lauktuves, kurias parveža draugams iš savo kelionių. Ta proga galima pasidairyti ir po parduotuves bei išgirsti tikrai intymų prisipažinimą: "Vienas maloniausių dalykų yra apsipirkinėti".

Taigi Cicinas – idealus vartotojas. Dar jis yra gurmanas. Iš pat pradžių užsimenama apie puikius pietus, daug dėmesio skiriama ir maudynėms su draugais laivo baseine. Visi trys (Cicinas, Jogaila ir Inga) reklamiškai kilnoja šampano taures ir nevykusiai vaidina aukštuomenės liūtus (tiksliau, ruonius). Ne vienas laidos epizodas liudija, kad trijulė laiko save aukštuomenės atstovais, nes tik aukštuomenė Lietuvoje gali plaukioti kruiziniais laivais, draugauti su žinomomis gražuolėmis ir iš pat ryto gerti šampaną ("šampanas – gero ryto pradžia"). Įdomu, kaip tai pakomentuotų etiketo žinovai ar Ostapas Benderis.

Dar viena Cicino garbinama vertybė yra jaunystė. Jis gana paniekinamai atsiliepia apie savo "subobėjusias" bendrakurses ir išsako vertingų minčių apie tai, kaip svarbu išsaugoti jaunatvišką dvasią. Amžina jaunystė – masinės kultūros idealas. Kalbant apie Rytį Ciciną, ji turi ir aiškų infantilizmo prieskonį, bet juk jis – dar tik princas ir jam toli iki visiško infantilizmo apologeto Jogailos, kuris žino tik tai, kad Antonio Gaudi partrenkė tramvajus. Beje, Jogaila laidoje pasakė įsimintiną monologą: "Su kokiomis problemomis susiduria Lietuva? Mes neturime jokių problemų!" Tai tiesa, masinei kultūrai problemos neegzistuoja, o intelektualumas yra tabu.

Beje, visiškai dėsninga, kad Gaudi statiniai Cicinui primena smėlio pilis, o Jogailai sukelia anekdotinių asociacijų: kultūros ar meno pažinimas yra suvedamas į įdomių, sensacingų ir pan. faktų rinkinėlį. Redakcijoje kilo homeriškas juokas, kai dalydamasis laidos įspūdžiais pasigailėjau, kad taip ir nebuvo parodytas nė vienas Barselonos muziejus. Šios kultūros atstovai visas aukštąsias vertybes redukuoja iki savo lygio, jiems reikalingi "auksu tviskantis milijonierių laivas", "aistringos Ispanijos krantai", "prabangus kazino". Suprantama, kad visas tas vertybes galima įsigyti už pinigus, todėl ir pinigai yra šios visatos centre. Tą TV3 irgi akivaizdžiai parodo.

Tačiau masinė kultūra visada akcentuoja ir dviprasmiškumo momentą. Ką gi, Rytis Cicinas tai taip pat sugeba. Mėgstamas gėjų stiliaus atributas – kapitoniška kepuraitė – puošia ir jo galvą. Kita vertus, gal jis dėvi tą kepuraitę tik todėl, kad ir ji tviska auksu?

Keliaudama su Ryčiu Cicinu TV3 mums pateikė išgrynintą vartotojo svajonę – būti žvaigžde ir princu auksu tviskančiame milijonierių laive, kartu su draugais pusryčiauti baseine ir gerti šampaną, vakarieniauti kazino su paslaptingomis nepažįstamosiomis ir pirkti viską, ko geidžia širdis. Pasižiūrėjus laidą galima smagiai sukirsti lietuviškos silkutės ir pasidžiaugti tuo, kad tavo durnių laivas dar plaukia. Štai jums ir akivaizdus edukacinis saldaus gyvenimo vaizdelių poveikis.

Jūsų – Jonas Ūbis

P.S. Redakcija sako, kad ir taip užėmiau daug vietos, tad filmų apžvalgai jos nebeliko. Tiesą sakant, šią savaitę nuo televizoriaus galima ir pailsėti.

J. Ū.