Perspėjimas iš praeities

George’as Clooney sako, kad naujausias jo filmas "Labanakt ir sėkmės" ("Good Night, and Good Luck", JAV, 2005) "pasakoja apie žmogų, kuris gynė demokratijos ir informacijos laisvės teises. Savo filmu noriu parodyti, kad ir dabar, korumpuotos žiniasklaidos laikais, drąsi ir kritiška žurnalistika vienintelė turi prasmę." Sunku patikėti, kad nespalvotas, rimtai su žiūrovais apie politiką, istoriją ir žiniasklaidą kalbąs filmas atsidūrė mūsų kino teatrų ekranuose, kuriuose dominuoja populiariosios kultūros kisielius. "Acme" platintojai, manau, rizikavo, nusprendę filmą išleisti kino juostoje, išsaugojusioje visus nespalvoto, bet užtat prisodrinto įvairiausių juodo ir pilko atspalvių, kino niuansus. Įtariu, kad lėmė puikus filmo įvertinimas bei prizai 2005 m. Venecijos kino festivalyje ir gausios įvairių apdovanojimų nominacijos. Dar didesnė rizika yra pasitikėti žiūrovu, kine ieškančiu ne tik lengvai virškinamos pramogos. Manau, kad tą riziką jautė ir filmo kūrėjai – režisierius ir Holivudo žvaigždė George’as Clooney bei prodiuseris Stevenas Sodeberghas. Jie kartu įkūrė prodiuserinę filmų gamybos kompaniją "Section Eight", kurios tikslas – kurti rimtus ir (nevenkime to žodžio) politizuotus filmus. Kad Clooney rimtai domina politika, liudijo ir jo debiutinė juosta "Pavojingo žmogaus prisipažinimai" (2003), pasakojusi kupiną neįtikėtinų nuotykių televizijos legendos Chucko Barriso istoriją apie jo santykius su CŽV. Juostos "Labanakt ir sėkmės" herojai – taip pat televizijos legendos. Pirmiausia tai Edwardas R. Murrow – vienas žinomiausių JAV radijo ir televizijos žurnalistų, kuris pačiame "raganų medžioklės" įkarštyje savo laidoje CBC televizijoje viešai sukompromitavo tos medžioklės iniciatorių senatorių Josephą McCarthy ir prisidėjo prie jo atstatydinimo.

Iš visos spalvingos Murrow biografijos Clooney (jis yra ir scenarijaus autoriaus Granto Heslovo bendraautoris) pasirinko 1953 m. rudenį prasidėjusią ir pusmetį užtrukusią žurnalisto dvikovą su senatoriumi. Populiarioje tiriamosios žurnalistikos laidoje papasakojęs apie neteisingai nušalintą nuo pareigų pilotą, Murrow kartu iškėlė klausimą ir apie demokratijos gynimo ribas. Murrow ir jo bendradarbiams pavyko rasti įtikinamos medžiagos, sugebėjusios padėti apginti pilotą nuo įtarinėjimų ryšiais su komunistais. Vienas įsimintiniausių filmo epizodų, kai žurnalistai nuoširdžiai džiaugiasi ne tik savo sėkme ar teisybės triumfu, bet ir tuo, kad galėjo konkrečiai padėti konkrečiam žmogui. Suprantama, kad laida paskatino ir senatorių McCarthy pasidomėti išsišokėliu žurnalistu bei apkaltinti ir jį simpatijomis komunistams.

Tačiau Clooney filme Murrow susikirtimas su McCarthy nėra vien tik kruopščiai atkurtas dviejų požiūrių į demokratiją ir žiniasklaidos laisvę susidūrimas gana tolimame 6-ajame dešimtmetyje, nes filmo kūrėjai formuluoja universalius klausimus, kurie aktualūs iki šiol. Pirmiausia tai klausimas apie demokratijos ribas. Senatorius McCarthy manė, kad komunizmo grėsmė leidžia pažeisti tam tikras demokratijos normas, dabar panašius teiginius išgirstame, kai susiduriama su terorizmo baime. Clooney sako, kad "kai terorizmo baimė yra naudojama kaip ginklas, demokratija gali tapti pavojinga".

Murrow vienas pirmųjų prabilo apie žiniasklaidos grėsmę, kylančią iš noro įtikti ir patikti žiūrovui, skaitytojui, apie grėsmę žiniasklaidai tapti visuotinio debilizavimo įrankiu. Televizijos, kurioje dirba Murrow, vadovas taip pat nedviprasmiškai užsimena, kad "žmonės nori pramogų, o ne pilietinių pamokslų". Neįtikėtina, bet Murrow ir jo komanda iš savo kišenės padengia laidos išlaidas, kurias anksčiau apmokėdavo jos rėmėjai.

Tačiau Clooney ne tik formuluoja aktualius klausimus apie žurnalistikos prasmę bei žiniasklaidos laisvę, bet ir sukuria intelektualumu, pasitikėjimu protiniais žiūrovo sugebėjimais imponuojančią įtaigią atmosferą, kurią dar labiau suintensyvina vaizdinis filmo sprendimas ir puikus operatoriaus Roberto Elswitto darbas. "Labanakt ir sėkmės" žavi ir aktorių Davido Strathairno (Murrow), Jeffo Danielso, Roberto Downey jaun., Roberto Johno Burke’o, Ray’aus Wise’o ir paties Clooney (filme jis pasirodo gerokai aptukęs, matyt, dar nenumetęs svorio po CŽV agento vaidmens kitame politiniame savo kartu su Soderberghu prodiusuotame filme "Sirijana") aukščiausio lygio vaidyba, ir kruopščiai bei įtikinamai atkurtais 6-ojo dešimtmečio televizijos užkulisiais. Manau, kad Clooney galėjo pasinaudoti ir savo vaikystės prisiminimais, nes jo tėvas buvo populiarus televizijos žinių pranešėjas. Matome, kaip mažytėje studijoje Murrow imituoja savo neva tiesioginius pokalbius su laidos herojais, kaip jis formuluoja savo išvadas, renkasi pozas (kas dabar galėtų pasirodyti kadre su rūkstančia cigarete?), kaip jis kreipiasi į žiūrovus. Nostalgiškai nuteikia ir filme rodomos senos reklamos. Tačiau archajiška aparatūra ar gestai tik dar labiau paryškina filmo šiuolaikiškumą ir verčia ilgėtis laikų, kai televizijoje dar buvo vietos tikroms asmenybėms.

Visus autentiškus filmo personažus suvaidino aktoriai. "Išimtis" buvo padaryta senatoriui McCarthy – jį matome tik dokumentiniuose kadruose. Tai – labai įtikinamas sprendimas. Ko gero, tokios neapykantos, fariziejiškumo ir prastos vaidybos "nepervaidintų" joks, net pats profesionaliausias aktorius. Autentiškumo įspūdį sustiprina ir dokumentiniai McCarthy rengiamų apklausų kadrai, ir fone skambanti džiazo muzika – lyg savotiški brechtiški zongai, netiesiogiai komentuojantys filmo veiksmą.

Pasibaigus "Labanakt ir sėkmės" pagalvojau, kad jis pavėlavo, nes Lietuvoje procesai, apie kuriuos dar 1958 m. įspėjo Murrow, jau pažengė taip toli, kad bet koks kalbėjimas apie asmenybes ar žurnalistikos laisvę ir atsakomybę lietuvių televizijoms nereikalingas, o gal net ir nesuprantamas. Čia klesti nuasmeninta, ne tik gero skonio ar sveikos nuovokos, bet ir padorumo ribas peržengusi prekyba viskuo – žmonių skausmu, nelaimėmis, iliuzijomis. Čia viskas parduodama – net patys intymiausi išgyvenimai. Ir viskas perkama įvairiuose bėdų turguose. Todėl Murrow veide nuolat tvyrantis liūdesys atrodo toks suprantamas. Tačiau kad ir kaip būtų, "Labanakt ir sėkmės" suformuluoti klausimai bei Murrow tikėjimas tiesa, padorumu ir žmogiškais principais žadina viltį.