Muzika

Vienos operos istorija

W.A. Mozarto "Užburtosios fleitos" Vilniaus kongresų rūmuose belaukiant

Rima Povilionienė

Kada galime kalbėti apie kūrinio premjerą? Ir ar teisinga šiuo žodžiu žongliruoti vardan reklamos?

Rašau šį straipsnį gal net ir mėgindama pasiteisinti, nes teigiu, kad Vilniaus kongresų rūmuose vasario 4 d. vyks W.A. Mozarto operos "Užburtoji fleita" premjera. Galbūt.

Peržvelgiau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro istoriją – lietuviai šios operos nestatė. Tik vienąkart, 1991 m. lapkričio 26 d., Minsko didžiojo teatro gastrolių metu parodyta baltarusiška "Užburtosios fleitos" versija. Tuomet paminėčiau ir dar vienų užsienio muzikų gastroles prieš pusantro šimto metų – W. Schmidkopfo vadovaujama vokiečių trupė 1837 m. sausio 22 d. parodė W.A. Mozarto "Užburtąją fleitą": "Nepriekaištingas grojimas ir aktorių dainavimas, naujos tapybos dekoracijos, kurias sukūrė p. Blume, maloniai nuteikė vilniečius tą vakarą" ("Kuryer Litewski", 1837 m., Nr. 9).

Tiesa, Kauno muzikiniame teatre 1997 m. suskamba Mozarto operos muzika, bet sutrumpintu pavidalu – pastatyta muzikinė pasaka vaikams "Mažoji burtų fleita". Šį spektaklį su teatro solistais Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras parodė ir Vilniaus kongresų rūmų scenoje 2004–2005 m. koncertų sezoną.

Dar viena data – 1998 m. vasara: tarptautinis operos seminaras "Užburtoji fleita Nidoje", parengęs modernų operos pastatymą (pavyzdžiui, Nakties karalienė buvo įvilkta į odinį čekisto drabužį, supraskite – "blogietė"?). Opera vėlgi mažumėlę supaprastinta: išimti kalbamieji numeriai, atsisakyta kai kurių rečitatyvų, mažesnė orkestro sudėtis. Trupė – įvairių šalių studentai.

Tuomet Nakties karalienės žymiosios arijos gausius koloratūrinius "tramplinus" patikėta įveikti dviem solistėms iš Suomijos ir Rusijos. Taminą sudainavęs latvių tenoras Viesturas Jansonas šiuo vaidmeniu vėliau debiutavo Latvijos nacionalinėje operoje. Beje, seminare vaidmenis parengė ir keli lietuviai – Ligita Račkauskaitė, Kęstutis Alčiauskis, Irutė Bespalovaitė (kuri – ar ne dėsninga? – vėliau išvyko studijuoti į Mozarto gimtinę – Zalcburgo "Mozarteum").

Bet štai – Mokslų akademijos bibliotekos retų spaudinių skyriuje randu kone prieš du šimtus metų – 1810-aisiais – išspausdintą pranešimą: "Sausio 13 dieną vaidinta opera "Užburtoji fleita" su Mozarto muzika caraitės Jelizavetos Aleksejevnos gimtadieniui" ("Kuryer Litewski", 1810 m., Nr. 6. Dodatek).

Vidos Bakutytės teigimu, istoriniai šaltiniai liudija pirmąkart Mozarto operą "Užburtoji fleita" Lietuvoje buvus parodytą 1802–1805 metais. Tikėtina, kad premjera įvyko Mažuosiuose Radvilų rūmuose (dab. Vilniaus g. 41), kur 1795–1810 m. buvo įsikūręs Vilniaus miesto teatras. 1785-aisiais suburtas Varšuvos teatralo V. Boguslavskio, pirmas stacionarus profesionalus viešasis teatras gyvavo bene šimtą metų. O jo pastatyta ir ilgą laiką rodyta Mozarto "Užburtoji fleita" tik paliudija, kad tuometinio Vilniaus neaplenkdavo muzikinio repertuaro naujienos. Pirmąkart nuskambėjęs 1791 m. rugsėjo 30 d. Vienoje, į Lietuvą šis kūrinys atkeliavo palyginti greitai – po dešimtmečio.

Krokuvos liaudies muziejuje išlikę žymaus dailininko Antano Smuglevičiaus (1740–1810 m.) eskizai "Užburtajai fleitai" datuojami 1804 m. – Varšuvos operos užsakymu šiam teatrui dailininkas kūrė scenografijas (plg. B. Krol, "Antoni Smuglewicz – malarz teatralny", "Pamietnik Teatralny", 1956 m., p. 2–3). Menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus nuomone, Vilniaus dailės muziejuje saugomas dar vienas šio kūrėjo eskizas (invent. Nr. T-6465) buvo skirtas veikiausiai lietuviškajai "Užburtosios fleitos" scenografijai Vilniaus miesto teatre. Jis sukurtas maždaug 1804–1810 m. laikotarpiu – tuomet, kai A. Smuglevičius persikėlė į Vilnių.

Tad akivaizdu, kad lietuviškoji "Užburtosios fleitos" premjera jau skaičiuoja antrą šimtmetį. Tačiau. Kitame "Kuryer Litewski" numeryje skaitau: "Žiūrovas piktinosi, kad vietoj choro dainavo vienas žmogus, dueto niekas nedainavo, tik muzika grojo, nepanašiai vaizduoti ugnis ir vanduo, vietoj liūtų – nesuprantami žvėrys, rūbai neatitiko, buvo nevienodi, vieni aktoriai su kepurėmis, kiti su šalmais" ("Kuryer Litewski", 1810 m., Nr. 7. Dodatek). Manau, Vilniaus miesto teatras iš pradžių parengė nepilną Mozarto operos pastatymą, kurį vėliau galbūt tobulino, nes, Vidos Jakutytės žiniomis, ši opera mirga Vilniaus miesto teatro afišose visą teatro gyvavimo laiką.

Tad ar galime šiandien kalbėti apie "Užburtosios fleitos" lietuvišką premjerą? Juk tik po bene dviejų šimtų metų pilna "Užburtoji fleita", tiesa, jos koncertinis atlikimas, mūsų scenoje statomas Lietuvos muzikų kartu su Lietuvos ir užsienio muzikais. Kalbama, kad ne visi teatrai gali sau leisti statyti šią operą, o Europoje yra vos kelios tikrosios Nakties karalienės vaidmens atlikėjos, keliaujančios iš vieno teatro į kitą. Prisiminiau skaičiusi Audronės Nekrošienės frazę: "Ar ateity kas galės patikėti, kad mes vienu metu turėjome dvi Turandot?!" XX a. antroje pusėje ir mes turėjome lietuvišką Nakties karalienę – sudėtingas šio personažo arijas dainavo Elena Čiudakova, diriguojant Sauliui Sondeckiui taip pat įrašiusi ir Paminos arijas. Taminą Latvijos nacionalinėje operoje yra parengęs Algirdas Janutas. Beje, dirigentas Saulius Sondeckis 1993 m. Sankt Peterburgo Marijos teatre su Valstybiniu Ermitažo orkestru ir teatro trupe atliko W.A. Mozarto "Užburtąją fleitą". Gintaras Rinkevičius 2001 m. buvo pakviestas į šios operos pastatymą Latvijos nacionalinėje operoje meno vadovu ir vyr. dirigentu (beje, dar 1986 m. tarptautiniame konkurse "In memoriam Jįnos Ferencsik" Budapešte dirigentas gavo specialų prizą už geriausią "Užburtosios fleitos" fragmento interpretaciją).

Paradoksalu, tačiau mūsų operos scenoje W.A. Mozarto kūryba yra itin retas svečias. Todėl koncertinis "Užburtosios fleitos" pastatymas vasario 4-ąją Vilniaus kongresų rūmuose, manau, neeilinis įvykis ir kartu galimybė išgirsti išties garsius užsienio solistus – Heidi Wolf (Nakties karalienė), Melbą Ramos (Pamina), Patricką Garayt (Taminas), Wolfgangą Kochą (Papagenas), Jacquesą-Gregą Belobo (karalius Zarastras), Latvijos operos solistes Eleonorą Orlovą, Andzellą Gobą, Kristine Zadovską (trys damos) ir Lietuvos muzikus – Audrių Rubežių (mauras Monostatas, karys), Egidijų Dauskurdį (karys), Kauno valstybinį chorą, Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir maestro Gintarą Rinkevičių.

Opera "Užburtoji fleita" vadinama pasaka apie gėrį ir blogį. Kas iš tikrųjų buvo Zarastras ir Taminas? Manoma, kad šių W.A. Mozarto 1791 m. sukurtos operos personažų prototipai iš tikrųjų buvo tuometiniai Vienos politiniai veikėjai – tai vienas iš siužeto aiškinimų. Tačiau svarbiausia operoje – visuotinis gėris ir nuoširdumas, spinduliuojantis tiek iš siužeto pagal Emanuelio Schikanederio fantastinę pasaką "Lulu, arba Užburtoji fleita", tiek iš nepaprastai skaidrios Mozarto muzikos. "Užburtosios fleitos" atlikimas – tai nuostabi gimtadienio šventė orkestrui ir klausytojams. Ir džiaugiuosi, kad pasitikdamas Mozarto jubiliejų ir savo 17-ąjį gimtadienį, LVSO pasirinko būtent šią stebuklingos pasakos muzikinę inscenizaciją.

(Straipsnyje panaudota medžiaga iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, istorines nuorodas pateikė dr. Helmutas Šabasevičius ir dr. Vida Jakutytė, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Lietuvos dailės muziejus.)