Muzika

Jaunas Baltijos gitarų kvartetas

Po gitaros muzikos koncerto Vilniaus taikomosios dailės muziejuje

Rita Nomicaitė

iliustracija
Baltijos gitarų kvartetas: Sergejus Krinicinas, Ieva Baltmiškytė, Saulius S. Lipčius, Zigmas Čepulėnas
S. Lipčiaus nuotr.

Baltijos gitarų kvartetas – tai Lietuvos muzikantų ansamblis, prieš porą metų suburtas Sauliaus S. Lipčiaus. Kvartete skambina (vardiju partijų eilės tvarka) Sergejus Krinicinas, Ieva Baltmiškytė, Saulius S. Lipčius, Zigmas Čepulėnas.

Jų koncertas sausio 29 d. Vilniaus taikomosios dailės muziejuje sukėlė minčių. Sakykim, apie tai, kad profesionalūs gitaristai turėtų suprasti atlieką tam tikrą gitaros meno misiją – mūsų visuomenei priminti gitarą esant rimtą, taurų instrumentą. Kad puikios muzikos jai yra parašę visi žymiausi praeities kompozitoriai ir apskritai tai yra instrumentas, turintis gilią, turtingą bei nenuobodžią istoriją.

Koncertas vėl skatino pasvarstyti apie gitaros skambesio estetiką ir akustiką. Instrumento – kad ir kiek jų kartu grotų – silpnas garsas jam (instrumentui) leidžia būti tik artimam, tad intymumo ir koncertiškumo lygsvara turėtų būti labai pamatuota. Kai kuriais momentais ji išlaikyta nuostabiai, tačiau jos niuansavimo daugiau ar mažiau pasigedau skambant visiems programos kūriniams. Šią sudarė XVII–XVIII a. ir XX a. antrosios pusės opusai.

Koncerto pirmoje dalyje girdėjome Michaelio Praetorijaus Siuitą, Janoso Fusho Kvartetą C-dur, Johanno Sebastiano Bacho Ariją D-dur, Luigi Boccherini Introdukciją ir Fandango.

Antroje dalyje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Menuetas (Čiurlionio Kvarteto c-moll III dalies transkripcija), Leo Brouwerio "Kubos peizažas su rumba" (dvi pjesės), Jurgio Juozapaičio Kvartetas, Celso Machado "Penki brazilų šokiai". Kastanječių intarpus atliko Saulius S. Lipčius.

Studentiško amžiaus gitaristai pasirodė esą inteligentiškai muzikalūs, jie jaučia kūrinių stilistines tendencijas.

Norėtųsi jauniesiems atlikėjams palinkėti muzikavimo stabilumo. Nors tempų lėtinimai, kai kurios iki galo neišgirstos atkarpėlės, ansambliško balanso svyravimai, kylą dėl dėmesio neišlaikymo, buvo tokie jaunatviškai mieli.

Malonu akcentuoti, kad ryškiausiai koncerte nuskambėjo Jurgio Juozapaičio Kvartetas, sukurtas šiam ansambliui. Girdėjome opuso premjerą.

Kūrinys, keista, neturi jokio vaizdą nurodančio pavadinimo, prisiminkime šiam kompozitoriui būdingas programines antraštes "Debesys", "Bokštų kontrapunktai" ir pan. Tačiau muzika vis tiek yra impresionistiškai mirganti, čia greit keičiasi tembrai, ritmas, registrai, visas muzikos charakteris.

Jaunas Baltijos gitarų kvartetas, regis – potencialus ansamblis. Tuo greičiau jam reikia išspręsti jo garso tylumo ir instrumento masinio populiarumo problemą, pasistatant mikrofonus ir garso kolonėles. Arba tikruosius jaukumo ir romantikos mėgėjus retkarčiais palepinant kambario dydžio salėse. Išnaudodamas instrumentų mobilumą kvartetas turbūt galėtų susikurti kelis skirtingus amplua?