Teatras

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre "Mažasis princas"

premjeros

iliustracija

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į spektaklio "Mažasis princas" premjerą. Šis pavadinimas jau daugiau nei šešis dešimtmečius asocijuojasi su garsaus prancūzų rašytojo Antoine’o de Saint Exupéry vardu. Nedidelė, puikiai paties autoriaus iliustruota knygelė sulaukė daugybės leidimų ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Pirmą kartą lietuviškai prabilęs 1959 m., "Mažasis princas" patraukė ir kinematografininkų dėmesį – 1966 m. filmą tuo pačiu pavadinimu sukūrė režisierius Arūnas Žebriūnas.

Naujausią "Mažojo princo" interpretaciją sumanė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius ir režisierius Saulius Mykolaitis.

Inscenizaciją parengė poetas Rimvydas Stankevičius, spektakliui sukūręs ir nuotaikingus dainų tekstus, pagal kuriuos muziką parašė kompozitorius Marius Salynas. Scenografiją spektakliui sukūrė Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, choreografė – Vesta Grabštaitė, videorežisierius – Rokas Tarabilda.

"Mažajame prince" vaidina Remigijus Bučius, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Marius Jampolskis, Inga Jankauskaitė, Mindaugas Jusčius, Giedrius Savickas, Jūratė Vilūnaitė, Judita Zareckaitė.

"Mažojo princo" autorius gimė Lione, kilmingoje šeimoje. Jo tėvas, draudimo agentas, mirė, kai berniukui tebuvo vos treji. Susikirtęs per baigiamuosius mokyklos egzaminus, būsimasis rašytojas įstojo į Dailės mokyklą studijuoti architektūros, tačiau 1921 m. pradėjo karinę tarnybą ir buvo išsiųstas į Strasbūro pilotų mokyklą. Sužadėtinės tėvams pasipriešinus, jis nusprendė atsisakyti piloto darbo, įsikūrė Paryžiuje ir pradėjo dirbti kontoroje. Sužadėtuvėms nutrūkus, kelerius metus nesėkmingai mėgino susirasti mėgstamą darbą, o 1926 m. vėl pradėjo skraidyti. Jis tapo vienu pirmųjų tarptautinio pašto pilotų, nors tuo metu lėktuve tebuvo keletas navigacinių prietaisų, ir daugiausia skraidyta remiantis nuojauta. Vėliau jis mėgo sakyti, kad pilotai, sėdintys prie gerokai pažangesnių lėktuvų šturvalų, jam primena buhalterius.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Saint-Exupéry rašė ir skraidė. Karo metu jis skraidė su Prancūzijos eskadronu, 1942 m. kuriam laikui buvo įsikūręs Šiaurės Amerikoje, gyveno Niujorke ir Kvebeke. Grįžęs į Europą, rašytojas prisijungė prie sąjungininkų prieš Vokietiją eskadrono. Sulaukęs 44 metų, jis nusprendė liautis skraidyti, tačiau ėmėsi paskutinės užduoties – surinkti duomenis apie Vokietijos kariuomenės judėjimą Ronos upės slėnyje. Skrydžiui jis pakilo 1944 m. liepos 31-osios naktį. Po kelių dienų buvo rastas kūnas su prancūzų uniforma.

Beveik visi Saint-Exupéry kūriniai glaudžiai susiję su jo, kaip piloto, patirtimi – tą galima pasakyti netgi apie 1943 m. išleistą "Mažąjį princą", pačią garsiausią jo knygą. Šioje filosofinėje pasakoje pašiepiama to meto visuomenė ir suaugusiųjų pasaulio sustabarėjimas. Įdomu, kad "Mažajame prince" yra tam tikrų nuorodų į ankstesniuosius rašytojo kūrinius, o rožės įvaizdis sukurtas pagal rašytojo žmonos Consuelos paveikslą.

Metams ar dvejiem praėjus po Saint-Exupéry dingimo, Consuela parašė "Pasaką apie rožę", kurioje aiškiai juntama širdgėla dėl vyro netekties. Rankraštį, paslėptą skrynioje, 1979 m., praėjus dviem dešimtmečiams po moters mirties, rado José Martinezas-Fructuoso, rašytojos padėjėjas ir paveldėtojas. Alanas Vircondelet, Antoine’o de Saint-Exupéry biografas, rankraštį suredagavo, ir pasaka buvo išleista 2000 m., minint Saint-Exupéry gimimo šimtmetį.

Daiva Šabasevičienė