"Skalvijoje" – vėl lenkų kino vakarai

Sausio 16 d. 17 val. "Skalvijos" kino centre įvyks pirmasis šiemet lenkų kino vakaras, kurį kartu su kino centru rengia Lenkų institutas Vilniuje. Bus parodytas Mariuszo Trelińskio filmas "Atsisveikinimas su rudeniu" ("Pożegnanie jesieni", 1990, 98 min.), sukurtas pagal Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus romaną. Filmas laikomas pirmuoju pokomunistiniu ir postmodernistiniu lenkų kino kūriniu. "Gaujos išsigimusių buvusių žmonių išgyvenimai mechanizacijos užvaldomo gyvenimo fone" – šie Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkaco (1885–1939) žodžiai galėtų būti jo romano bei to paties pavadinimo ekranizacijos epigrafas. Debiutinė jauno režisieriaus juosta iki šiol laikoma geriausia šio rašytojo, dailininko, filosofo ir meno teoretiko, katastrofizmo krypties atstovo lenkų literatūroje kūrinio kino adaptacija. Viename interviu Trelińskis sakė, kad jis visiškai pritaria Witkaco, kaip genialaus grafomano, apibūdinimui: "Būtent tuo mane jis žavi, todėl ir jo knygos tokios neįtikėtinai gyvos. Jas persmelkia tragiškas autoriaus buvimas. Tai buvo žmogus, kuris mirė keliolika metų, jis eksperimentavo su savo mirtimi, tai buvo nesibaigianti savižudybė. Tačiau prieš atimdamas sau gyvybę jis žudė save kaip menininką. Atsisakė tapybos, tvirtindamas, kad viskas jau nutapyta, ir tapo amatininku – tapė portretus ir pats tuo šlykštėjosi. Romano žanrą jis pavertė maišu filosofinių šiukšlių ir sąmoningai atstūmė paprastus skaitytojus. Tada parašė "Neplautas sielas" – antausį visuomenei, kuri iš pradžių privalo išmokti praustis ir skustis, ir tik paskui – filosofuoti. Kai Raudonoji armija 1939 m. įžengė į Lenkiją, jis nusižudė. Man jo biografija yra siaubinga savo nuoseklumu, nebūdingu intelektualams, kurie yra pratę viena sakyti, o kita daryti."

Plastiniu jautrumu apdovanotas režisierius sugebėjo perteikti filme pagrindinius Witkaco kūrybos motyvus. "Atsisveikinimas su rudeniu" pasakoja apie dekadento Atanazo Bazakbalo brandą ir žlugimą, filme juntama ir dekadentinė katastrofos atmosfera, perversiškas erotizmas ir dvasinio civilizacijos žlugimo baimė, pasireiškianti individo laisvės ir metafizinių poreikių nunykimu. Groteskas ir siurrealistinis humoras čia susipina su šiek tiek komišku, bet autentišku tragizmu, o į filmo pabaigą pastarasis vis dažniau ima viršų. Juostos herojus lydi taip būdinga Witkacui neįprastumo būsena.

"Atsisveikinimas su rudeniu" pripažintas geriausiu režisūriniu 1990 m. debiutu, taip pat pelnė apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą, scenografiją ir kostiumus. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Janas Fryczas, Maria Pakulnis, Grażyna Trela, Henrykas Bista, Janas Peszekas.

Mariuszas Trelińskis (g. 1962) yra Lodzės kino mokyklos absolventas. Televizijos filmo "Didelio banginio pasturgalis" (1987), kino juostų "Atsisveikinimas su rudeniu" (1990), "Romioji" (1995), "Egoistai" (2000) autorius, dažnai dirba dramos ir operos teatruose. Trelińskis – vienas įdomiausių lenkų operos teatro režisierių, šiuolaikiškai interpretuojančių operos žanrą. Pastatė operas: Elżbietos Sikoros "Širdžių rovikas" (pagal Borisą Vianą), Giacomo Puccini "Madam Baterflai" (Vašingtono operos, Sankt Peterburgo Marijos teatro scenose ir kt.), Giuseppe Verdi "Otelas", Karolio Szymanowskio "Karalius Rodžeris", Wolfgango Amadėjaus Mozarto "Don Žuanas", Piotro Čaikovskio "Eugenijus Oneginas" ir "Pikų dama", Umberto Giordano "Andrea Chenier" (spektaklį prodiusavo Placido Domingo). Nuo 2005 m. yra Didžiojo teatro – Nacionalinės operos Varšuvoje – meno vadovas.

Vasario 3 d. "Skalvijos" kino centre Lenkų institutas Vilniuje pristatys 3-iojo dešimtmečio lenkų kino avangardo programą. Bus parodyti Franciszkos ir Stefano Themersonų filmai, juos pristatys kino istorikas Andrzejus Kaweckis, o Lenkų kultūros institute veiks paroda "Franciszka ir Stefanas Themersonai: kino eksperimentas" (parodos atidaryme dalyvaus Themersonų archyvų Londone kuratorė Małgorzata Sady). Kitas lenkų kino vakaras "Skalvijoje" numatomas vasario 20 dieną.

Lenkų instituto ir

"7md" inf.