Kodėl Respublikos Prezidentas vetavo su kultūra susijusį įstatymo papildymą?

Dž. Barysaitės nuotr.

Gruodžio mėnesį LR Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymą, suteikiantį lengvatinį 5 proc. PVM tarifą visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių lankymui, t.y. šių renginių bilietų kainoms. Tačiau Respublikos Prezidentas šio įstatymo papildymą vetavo. Kodėl? – klausiame prezidento patarėją, kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovę daktarę Ireną Vaišvilaitę:

Prezidentas vetavo tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymą todėl, kad iš esmės jis liečia tik pramogų verslą ir būtų naudingas tik pelno siekiantiems rinkos dalyviams. Siūlymas priimti tokį papildymą buvo motyvuojamas sumažėsiančiomis bilietų kainomis. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad Prezidentas yra prieš bilietų kainų mažėjimą teatruose, koncertinėse organizacijose, tokiose kaip Nacionalinė filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras ir pan. Tačiau pagal to paties Įstatymo 23 straipsnį pelno nesiekiančių juridinių asmenų paslaugos kultūros ir sporto srityse apskritai neapmokestinamos PVM. Tai – muziejų lankymas, teatro spektakliai, muzikos, choreografijos renginiai, meno parodos, kultūros renginiai vaikams ir jaunimui, kino filmų gamyba ir rodymas. Valstybė jau yra suteikusi kultūros renginiams privilegijų, atleisdama šią sritį nuo pridėtinės vertės mokesčio. Taip valstybė remia vadinamąją nekomercinę kultūrą. Negana to, nuo PVM atleistos kultūros įstaigos yra įpareigotos taikyti lengvatas socialiai remtiniems gyventojų sluoksniams – studentams, mokiniams, pensininkams. Juk Operos ir baleto teatre bilietas kartais gali kainuoti net kelis šimtus litų, bet kitu atveju bilietą galima įsigyti ir už 6 litus.

Tuo tarpu lengvatų sau šiuo papildymu siekianti grupė dirba rinkos sąlygomis ir netaiko bilietų kainoms jokių lengvatų. Pateikus pramogų verslo operatoriams klausimą, ar sumažėjus PVM jie sumažintų ir bilietų kainas, jie nustebę atsakydavo: "O kodėl turėtume?" Rinka vis plečiasi, paklausa pramogoms didėja, o jeigu žmonės moka už bilietą nemažus pinigus, kam gi mažinti jų kainas? Į kai kuriuos renginius bilietai išperkami prieš kelis mėnesius ar net pusmetį. Galima pridurti, kad Europos Komisijos atlikti tyrimai ir netgi eksperimentai parodė, kad PVM pramogų verslui mažinimas nė kiek nesumažina bilietų kainų. Tai tik padidina pelną.

Prezidento nuostata šiuo klausimu yra tokia: siūlomas įstatymo papildymas nepadarys kultūros renginių prieinamesnių žmonėms, o tik suteiks privilegijų tam tikrai rinkoje veikiančiai verslo grupei. Privilegijos, kaip žinia, atveria kelia piktnaudžiavimams. Todėl Prezidentas siūlo palikti dabar taikomą pramogų verslo apmokestinimą, tačiau daug daugiau tiesiogiai remti kultūros renginius ir apskritai pačią kultūrą iš biudžeto lėšų konkursiniu principu, o kalbant apie sumažintą 5 proc. PVM tarifą, Prezidentas siūlo jį taikyti ne bilietų kainoms, bet autorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms ar jiems mokamam atlyginimui. Antai atlyginimas, kurį autoriai gauna per autorių teisių agentūrą už knygų panaudojimą bibliotekose, už muzikos kūrinių atlikimą ir pan. dabar apmokestinamas 18 proc. PVM. Be to, Prezidentas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad iš užsienio atvykstančių atlikėjų ir autorių honorarams šiuo metu taikomas 15 proc. pajamų mokestis ir dar 18 proc. PVM. Toks apmokestinimas Lietuvos atlikėjams netaikomas, ir tai yra akivaizdi diskriminacija. Negana to, pridėtinės vertės mokestį nuo užsienio atlikėjų honorarų moka ir nekomercinės kultūros įstaigos, kitais atvejais nuo šio mokesčio atleistos. Taigi jei būtų atsisakyta šio, pavadinkime, dvigubo apmokestinimo, tai būtų tikrai reali parama tokioms kultūros įstaigoms kaip Filharmonija ar Operos ir baleto teatras, dažnai kviečiančioms atlikėjus iš užsienio.

Prezidento dekretas nėra nukreiptas prieš kultūrą ar kultūros renginių prieinamumą, o prieš mokesčių sistemą iškraipančias lengvatas, kurios suteikia privilegijų atskiriems produkto gamintojams ar paslaugų tiekėjams, diskriminuodamos kitus.

Užrašė Linas Vildžiūnas