"Teatras" – šventiniu viršeliu

Ką tik pasirodė naujas "Scenos" leidyklos leidžiamas žurnalas "Teatras". Jo viršelį puošia Vilniaus mažojo teatro trupė teatro atidarymo proga. Tačiau šis žurnalo numeris skirtas ne jai, o kiek ankstesniems įvykiams – Naujosios dramos akcijai bei Vilniaus "Sirenų" festivaliui. Dramos teatrui skirto skyriaus tema – performatyvumas, šią temą leidėjams pasiūlė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teatrologai. Per jos prizmę analizuojami ne tik spektakliai, bet ir gyvenimo reiškiniai, nes, pasirodo, teatrališkumas iš teatro sienų veržiasi į mūsų kasdienybę ir kiekvienas bet kurią akimirką galime įsivaizduoti esą kasdienybės artistai. Kaip su tuo "susidoroja" scena ir kaip gyvenimas, – rašo Jurgita Staniškytė, Edgaras Klivis, Tomas Pabedinskas, Martynas Petrikas, Rūta Mažeikienė ir net amerikietis Jeffas Johnsonas. Savo straipsnyje "Lietuvio iš "Artimo miesto" identitetas" autorius originaliai interpretuoja Naujosios dramos akcijoje matytą Mariaus Ivaškevičiaus pjesės "Artimas miestas" premjerą.

Na o kad naujoji drama, irgi savaip teatralizuojanti kasdienybę, nėra panacėja nuo visų teatro ligų, galima suprasti iš žurnalo užduotų klausimų režisieriams Cezariui Graužiniui, Vytautui Balsiui, Agniui Jankevičiui bei aktoriui Dariui Meškauskui. Ypač priešiškas naujos dramaturgijos atžvilgiu pasirodė Graužinis.

Režisierius Jonas Jurašas nėra retas svečias Lietuvoje. Šįmet jo viešnagė sutapo su "Sirenų" festivaliu. Rasa Vasinauskaitė ryžosi Jurašą pakalbinti ir apie festivalį, ir apie jo paties buvusį, esantį ir galbūt dar galėsiantį būti Lietuvoje teatrą. Galimybės statyti režisierius neatmeta, tiesa, mąstydamas apie jam artimesnį scenos meną, kol kas labiau linkęs susitelkti ties operos spektakliais.

Apie atskirus šiųmečių "Sirenų" spektaklius "Kito teatro" skiltyje įspūdžiais dalijasi Alma Braškytė (Luko Percevalio "Otelas"), Ramunė Balevičiūtė (Įrpįdo Schillingo "Žuvėdrė"), Martynas Petrikas ("Sabenation" ir Rodrigo Garcķa’os "Ronaldo, McDonaldo klouno, istorija"). Vitalija Truskauskaitė prisimena pavasarį Kauną aplankiusį režisierių Kamą Ginką ir jo spektaklį "Rotšildo smuikas". Kolegė iš Estijos Ammeli Saro supažindina su jauniausiu ir perspektyviausiu savo šalies teatro režisieriumi Titu Ojasoo – publikuojamas jos pokalbis su režisieriumi ir dailininke, scenografe Ene-Liis Semper.

Nemažai šįkart žurnale ir šokiui skirtų tekstų. Aliodija Ruzgaitė, istoriškai apžvelgusi pasaulinius Shakespere’o tragedijų pastatymus, stabteli prie mūsiškės "Dezdemonos" premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jūratė Terleckaitė, šią vasarą apsilankiusi Edinburgo festivalyje, ne tik papasakoja apie jo renginius, bet ir pristato šiandienį Olandijos nacionalinį baletą. Jo spektakliai festivalyje buvo ypač sėkmingi, o kur šios sėkmės paslaptis, galbūt atsako trupės vadovas Tedas Brandsenas. Vita Mozūraitė supažindina su šiuolaikinio šokio tendencijomis užsienyje ir Lietuvoje, o straipsnio pabaigoje retoriškai klausia: "Quo vadis, šoki?" Pasirodo, šokis taip sparčiai keičiasi, pritaikydamas sau įvairiausias kitų menų ir technologijų formas, kad netrukus scenoje galime nebepamatyti ir šokėjų... Na o Helmutas Šabasevičius, susitelkdamas prie istoriškai kintančių baleto siužeto kanonų, apžvelgia bene visą mūsų baleto istoriją – nuo romantinių spektaklių iki šiuolaikinių ieškojimų.

Šįmet dailininkui, scenografui ir lėlių teatro kūrėjui Stasiui Ušinskui sukako 100 metų. Ta proga jo darbų parodos vyko Kauno M.K.Čiurlionio, Vilniaus teatro, kino ir muzikos bei Radvilų rūmų muziejuose. Apie Stasio Ušinsko darbus teatrui, jo ypač vertingus lietuvių menui modernius ieškojimus rašo Audronė Girdzijauskaitė.

Tarp "Teatro" pristatomų pjesių – visai neseniai Nacionalinio dramos teatro inicijuotuose lietuvių dramaturgijos skaitymuose "parodytų" Herkaus Kunčiaus "Mato" ir Sigito Parulskio "Viskas, ko pageidavote" ištraukos. Ir – taip pat vieno įdomiausių šiuolaikinių estų autorių Andriaus Kiviraäko trumputis draminis anekdotas "Žydrasis vagonas". Beje, labai kalėdinis ir labai atpažįstamas...

O didžiausia šio žurnalo numerio "naujiena" – kelios spalvotos fotografijos. Jos "Teatrą" ir papuošia, ir... padaro labiau teatrališku, t.y. irgi šiek tiek performatyviu.

"7MD" inf.