2005 metų aidai

Philippe Graffinas, Vytautas Barkauskas ir Nobuko Imai

"Lietuvių kompozitorius (...) yra kaip tik vienas iš tos ypatingos Rytų Europos kompozitorių grupės, kurios pastarųjų metų kūryba padeda mums naujai apibrėžti klasikinės muzikos sampratą." "Pagal amžių ir kilmės šalį galėtume daryti prielaidą, kad glaudesni ryšiai jį turėtų sieti su kitomis Baltijos šalių įžymybėmis: P. Vasku ir A. Pärtu. Tačiau kiekvienas jų atskleidžia labai individualų tapatumą. (...) Lietuvio muzikinis pasaulis yra be galo užburiantis, o kartu aliuzinis ir referuojantis, verčiantis pamąstyti ir žaismingas, intelektualus ir jausmingas. Iš dalies todėl, kad eidamas lyg ir senais takais, sudomina mus labai intriguojančiais ir viliojančiais būdais, darydamas tai naujai ir išradingai. Dažnai tai tampa rimtu žaidimu, kurio taisyklės lyg ir žinomos, bet jūs leidžiatės visiškai nepažįstamais keliais. Pats kompozitorius čia – lyg žmogus, kuris rūpestingai matuojasi ir atrenka brangenybes, ieškodamas jų senoje papuošalų dėžutėje." "Kompozitoriaus renomė iš esmės priklauso nuo jo paties talento, bet šiuo atveju kompozitorius, gyvenęs ilgą laiką uždaroje politinėje geografinėje erdvėje, puikiai žino, kokiu būdu jo muzika sklinda pasaulyje – atlikėjų dėka." "Jo muzika šilta, humaniška, jaudinanti ir pasakojanti kažką amžina."

Šios kelios citatos yra surinktos iš "Internenational Record Review" (2005 m. lapkritis, prof. Christopher Ballantin), "BBC Music Magazine" (2005 m. rugpjūtis, prof. Julian Haylock), "The Strad" (2005 m. rugpjūtis, David Denton), "Ongaku no tomo" (2005 m. birželis, Yuriko Akishima), "The Daily Yomiuri" (2005 m. birželis, Mikiko Miyakawa), "Herald Tribune" (2005 m. balandis, Nobuko Yamazaki) publikuotų straipsnių, supažindinančių muzikinį pasaulį su kompozitoriumi Vytautu Barkausku ir jo naujausia kompaktine plokštele "Jeux", išleista britų įrašų kompanijos "Avie Records" bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru. Plokštelė sulaukė tikrai daug atgarsių, visai neseniai kompozitorių pasiekė dar dvi recenzijos, publikuotos leidiniuose "Sound Stage!" (2005 m. lapkritis, prof. Richard Freed) bei "Classical CD Reviews" (2005 m. gruodis, Rob Barnett), kaip ir ankstesnės, liudijančių neabejotiną CD sėkmę.

Įvairaus pobūdžio straipsniuose pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Barkausko muzikos esmę: "Kompozitoriaus originalumas akivaizdus jau jo ankstyvoje puikioje Partitoje smuikui solo (1967), kuri gerai žinoma pasaulyje. Čia, mūsų nuostabai, per avangardinę kalbą atveriama praeitis dabartyje. Nauja muzikinė kalba tampa žaižaruojančia prizme, per kurią mes naujai išgirstame praeities muziką arba kai kuriuos jos ryškiausius bruožus." (Ch. B.) "Barkausko Partita – tai penkių mikrokosmų seka, kurioje girdime lydinį nuo bliuzo ir rumbos iki lietuvių liaudies intonacijų ir dodekafonijos." (J. H.) "Po 37 metų Barkauskas sukūrė koncertą smuikui "Jeux" ir dedikavo jį Ph. Graffinui. Šis kūrinys – lyg žėrintis deimantas, protarpiais užburiantis mus trapiai virpančiu liūdesiu." (J. H.) "Kad ir koks tai būtų žaidimas – išdykėliškas svaidymasis garsiniais kamuoliukais (...), pasijuokimas iš rimto katino, žaismingai sėlinančio paskui savo šešėlį, – muzika viską apgaubia kilniu jausmu ir plona kaip voratinklis tekstūra. Ši permatoma, labai patraukli muzika išaukština ne kovą, bet žavesį, fantaziją, malonumą." (Ch. B.) "Smuiko partija – elegantiška, orkestruotė – subtili, spalvinė gama – plati. Tai akivaizdžiai virtuoziškas, labai permainingų nuotaikų kūrinys." (D. D.)

"Duo concertante" smuikui, altui ir orkestrui – labiausiai sukrečiantis šioje plokštelėje (...), čia logika kovoja prieš betvarkę, išmintis priešinasi nesąmonei (...) ir pagaliau tvarka nugali chaosą. (...) Reto grožio II dalis, kur švelnūs rytietiški tembrai ir subtiliai panaudota žinoma japonų daina apie vyšnaites lyg guodžia mus." (Ch. B.) "Dvigubas Barkausko koncertas subalansuoja bartokišką amžino veržlumo polėkį su nostalgiška giedria, švelnia muzika, kuri, atkreipiant dėmesį į atlikėjų tautybes, sujungia japonišką išrankumą su prancūzišku geidulingumu." (J. H.) "Atokvėpio nuo įtampos epizodai – lyg ramių sapnų būsena." (D. D.) "Du monologai" altui solo, palyginti su kitais kūriniais, abstrakčiausi." (Ch. B.) "Jie suteikia atlikėjai daugiausia galimybių išreikšti gilias muzikines inspiracijas, kartu paliekama ir improvizacinė laisvė." (J. H.)

Recenzuojant CD, atkreipiamas dėmesys ir į atlikėjus, jų interpretacinę raišką bei kokias galimybes tam suteikia Barkausko muzika. "Abu "Monologai" reikalauja iš atlikėjo daug pastangų, nors N. Imai juos atlieka akivaizdžiai lengvai." (D. D.) "Aukščiausio lygio ir labai įtaigi Imai interpretacija suteikia kūriniui giluminę reikšmę." (Ch. B.)

"Ph. Graffinas savo smuiko sidabriniu tonu stengiasi nepabrėžti akivaizdaus "Jeux" virtuoziškumo ir panaudodamas plačią spalvinę gamą kuria permainingas nuotaikas." (D. D.) "Prancūziškas jausmingumas, auksinis garsas, gyvsidabrinė refleksija ir tembrinis jautrumas kaip bangos užlieja klausytoją. (...) Koncertinis Ph. Graffino Partitos įrašas gal ir ne visiškai gali būti lyginamas su itin paveikiu ir tobulu legendinio G. Kremerio 1971 m. įrašu, bet šitame CD Partita skamba kaip reta nuostabiai viliojamai." (J. H.)

"Dvigubame koncerte solistų instrumentai visais atžvilgiais gerai kontrastuoja, jų dialogas yra ryškus, jį lengva sekti per visą kūrinį." (D. D.) "Abu solistus matome ant plokštelės viršelio ir net jaučiame jų kvėpavimą. Gaivų ir gyvybingą kūrinių skambėjimą suteikė ir Roberto Šerveniko vadovaujamas Vilniaus festivalio orkestras. Visi įrašai puikūs. Šis rezultatas ypač vertas dėmesio, nes visi kūriniai, išskyrus "Du monologus", yra įrašyti tiesiogiai koncerto Vilniuje metu.". (Ch. B.)

"BBC Music Magazine" baigia CD recenziją žodžiais: "Tai svaiginantis antpilas garsinėje erdvėje" ir įvertina plokštelę penkiomis žvaigždutėmis. "International Record Review" pasako trumpai ir aiškiai: "Ypač rekomenduojama".

Pagal užsienio spaudą parengė Svetlana Barkauskas