Naujovių netrūko

Skaidra Jančaitė atlieka "Mėnulio Pjero"

Iki šiol Klaipėda turėjo tik vieną šiuolaikinės muzikos festivalį – "Marių klavyrai". Tačiau šiemet rugsėjo 21 – spalio 17 dienomis klaipėdiečiai buvo pakviesti į naują renginių ciklą – festivalį "Permainų muzika". Postūmių Klaipėdos muzikinio gyvenimo permainoms čia tikrai nestigo. Visi koncertai vyko modernioje, vos prieš metus renovuotoje Klaipėdos koncertų salėje. Festivalio organizatorė, šios salės direktoriaus pavaduotoja kompozitorė Loreta Narvilaitė kvietė tik žymiausius, profesionalumu ir originalumu garsėjančius Lietuvos ir užsienio atlikėjus. Renginio programa parodė, kokia plati šiuolaikinės muzikos sąvoka. Festivalyje skambėjo ir XX a. pradžios, ir dar šiemet parašyti kūriniai, atliekami ir tradiciniais instrumentais, ir naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis. Buvo pademonstruota ir žanrų gausa – nuo operos, simfonijos iki net sunkiai įvardijamų elektroninės, klubinės muzikos kompozicijų.

"Permainų muziką" sudarė dvejopi renginiai: koncertai (jų surengta 6) ir videoklubo vakarai (tokių buvo 4). Festivalis prasidėjo M.K. Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių išvakarėse koncertu, skirtu šiai sukakčiai paminėti. Tai buvo vienintelis festivalio vakaras, kai skambėjo dar klasikine vadintina muzika ir scenoje pasirodė Klaipėdos atlikėjai – choras "Aukuras", vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, ir Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė), diriguojamas Roberto Šerveniko. Koncerte skambėjo ne tik M.K. Čiurlionio, bet ir kitų Lietuvos kompozitorių (Algirdo Martinaičio, Broniaus Kutavičiaus, Mindaugo Urbaičio) jam dedikuoti kūriniai. Dalyvavo ir svečių iš Vilniaus – kompozitorius Mindaugas Urbaitis ir pianistė Živilė Karkauskaitė, atlikusi meditaciniais elementais išsiskiriančio šio kompozitoriaus kūrinio "Ramybė" fortepijono partiją.

Kaip du kontrastiškiausius koncertus galima išskirti dainininkės Skaidros Jančaitės pasirodymą ir kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio multimedijinį projektą "Neogard-club-electronic". S. Jančaitė atliko dodekafonijos pradininko Arnoldo Schönbergo jau klasika tapusį ciklą "Mėnulio Pjero" bei Zitos Bružaitės, Loretos Narvilaitės, Alberto Rousselio kūrinius ir pademonstravo ne tik ypatingus vokalinius, bet ir išskirtinius aktorinius gabumus. O kompozitorius ir diskžokėjas V.V. Jurgutis, savo koncertu ypač sudominęs Klaipėdos studentiją ir moksleiviją, parodė plačias elektroninės muzikos galimybes.

Kad "Permainų muzikos" organizatoriai itin atsakingai žiūrėjo į šio festivalio rengimą, rodo bendradarbiavimas su kitais, jau gilias tradicijas turinčiais festivaliais. "Vilnius Jazz" organizatoriams klaipėdiečiai dėkingi už progą pasiklausyti vieno žymiausių ir dažniausiai koncertuojančių Olandijos džiazo orkestrų "Willem Breuker Kollektief", garsėjančio savo improvizacijų profesionalumu bei originalumu. Klaipėdiečiai, labai šiltai priėmę šį kolektyvą, patvirtino, kad Klaipėda ne be pagrindo vadinama džiazo miestu.

Videoklubo lankomumas pranoko festivalio rengėjų lūkesčius

"Gaidos" festivalio dėka į Klaipėdą atvyko "Gaidos ansamblio solistai", tituluojami šiuolaikinės lietuviškos muzikos ambasadoriais Europoje (jie, diriguojant R. Šervenikui, itin preciziškai atliko Osvaldo Balakausko, Vidmanto Bartulio, Antano Kučinsko, Remigijaus Merkelio ir Onutės Narbutaitės kūrinius), ir saksofonistų kvartetas "Quasar saxophone quartet" iš Kanados, propaguojantis kanadiečių muziką, tačiau festivalyje pateikęs ir premjerą – Justės Janulytės kompoziciją "Pabaigos". Šis kvartetas, užbaigęs "Permainų muziką", susilaukė daugiausia klaipėdiečių dėmesio. Beje, prie šio koncerto surengimo Klaipėdoje nemažai prisidėjo ir Kanados ambasados Lietuvoje vadovas Brianas Hermanas, dalyvavęs festivalio uždaryme.

Videoklubo vakarai vyko Koncertų salės fojė. Įrengta puiki vaizdo ir garso aparatūra suteikė galimybę susipažinti su pasaulinio garso ir reikšmės muzikiniais filmais bei koncertų įrašais. Buvo parodytas filmas, pastatytas pagal skandalingą Johno Adamso operą "Klinghoferio mirtis", kompanijos "Warp Records" elektroninės muzikos klipai, amerikiečių kompozitoriaus simfonija gitaroms, žinomiausios ekspresionistinės Albano Bergo operos "Vocekas" įrašas, ištraukos iš suomių kompozitorės Kaijos Saariaho operos "Meilė iš toli" bei minimalistinės muzikos pavyzdžiai – Steve’o Reicho videodokumentinė opera "Trys pasakos" ir režisieriaus Godfrey’o Reggio filmas pagal kompozitoriaus Philipo Glasso muziką "Koyaanisqatsi". Visi įrašai rodyti ir apdovanoti įvairiuose festivaliuose.

Vakarų vedėja kompozitorė Loreta Narvilaitė ir svečiai – pianistas Petras Geniušas, muzikologai Laima Vilimienė, Linas Paulauskis, kompozitorius Mindaugas Urbaitis – ne tik pristatydavo rodomą įrašą, tačiau laisvomis diskusijomis, komentarais kūrė jaukią klubinę atmosferą, kurią pamėgo ir jaunesni, ir vyresni žiūrovai. Ir patys festivalio organizatoriai pripažino, kad videoklubo lankomumas pranoko jų lūkesčius. Turbūt tokiems vakarams netrūktų lankytojų, jeigu jie būtų rengiami ir dažniau, o ne tik būtų "Permainų muzikos" dalimi.

Įvykęs pirmasis "Permainų muzikos" festivalis tikrai aukštai iškėlė meninio lygio kartelę. Tai įvertino ir jame dalyvavę atlikėjai, ir klausytojai, kurie, berods, vis dažniau lankosi profesionaliosios muzikos koncertuose. Belieka tikėtis, kad sėkmingai debiutavusi "Permainų muzika" kitais metais klausytojams pateiks ne mažiau įdomią šiuolaikinės muzikos programą.