Lietuvos kino dienos Japonijoje

Pirmą kartą Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių istorijoje spalio 4–5 d. japonų auditorijai buvo pristatytas lietuvių kinas – surengtos Lietuvos poetinės dokumentikos kino dienos.

Viename garsiausių Japonijoje Vasedos universitete, kuris 2007 metais švęs 125-ąsias savo įkūrimo metines, per dvi dienas parodyta Lietuvos dokumentinių filmų programa "Trys poetinės dokumentikos kūrėjų kartos" ir surengtas simpoziumas tema "Kas yra poetinė dokumentika?".

Šis Lietuvos ambasados Tokijuje ir Lietuvos kultūrinių projektų centro inicijuotas, kartu su Vasedos universiteto Cubouči memorialiniu teatro muziejumi organizuojamas renginys yra didžiausias Lietuvos indėlis į 2005 m. vykstančią "Europos Sąjungos – Japonijos tautų mainų metų" programą.

Pagrindinis projekto partneris yra Lietuvos institutas. Projektą taip pat remia Lietuvos Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas. Šis renginys įtrauktas į Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos finansuojamą "XXI amžiaus tobulėjimo centro programą".

Lietuvos dokumentinio kino dienų programa Japonijos žiūrovams sudaryta iš 15 filmų, tarp jų – Lietuvos kino klasikų darbai: Roberto Verbos "Senis ir žemė" (1965), "Šimtamečių godos" (1969), Almanto Grikevičiaus "Laikas eina per miestą" (1966), Henriko Šablevičiaus "Apolinaras" (1973), "Kelionė ūkų lankomis" (1973), Edmundo Zubavičiaus "Jautrumo kaip duonos" (1979), taip pat autorinės poetinės dokumentikos meistrų juostos – Audriaus Stonio "Skrajojimai mėlynam lauke", Arūno Matelio "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį", Valdo Navasaičio "Rudens sniegas", Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių "Iliuzijos", Šarūno Barto filmas "Praėjusios dienos atminimui" ir jaunosios kartos kūrėjos Oksanos Burajos filmas "Dienoraštis".

Lietuvos kino retrospektyvoje taip pat parodytas vieno žymiausių pasaulyje avangardinio kino kūrėjo Jono Meko kino juosta "Zefiro Torna, arba Scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo" (1992) ir du dokumentiniai filmai apie Joną Meką – Vytauto V. Landsbergio "Niujorkas – mano šuo" ir Algimanto Maceinos "Aš radau..., arba Palakiojimai".

Renginyje vyko diskusijos, kuriose kartu su Japonijos kino meno specialistais dalyvavo kino kritikė Rūta Oginskaitė ir režisierius Audrius Stonys. R. Oginskaitės pranešime "Kinas keliauja per laiką" gvildenama kino, jo istorinio ir socialinio konteksto sąveika. A. Stonys skaitė pranešimą "Faktas ir interpretacija dokumentiniame kine". Spalio 6 ir 8 d. Tokijuje nekomercinio kino teatre "Uplink factory" taip pat buvo surengti du režisieriaus A. Stonio kūrybos vakarai.

Viešoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Vasedos universiteto kino ir teatro meno profesorius Kendži Ivamoto – daugelio autorių, tarp jų ir legendinio Akiros Kurosavos, kūrybos ekspertas, kino režisierius Jun Mijadzaki, 2003 metais Kanuose laimėjęs prizą už dokumentinį filmą "Frontier".

ES kino dienų Tokijuje, kuriose Lietuvai jau yra atstovavęs režisierius Arūnas Matelis ir Algimanto Puipos filmas "Vilko dantų karoliai", patirtis liudijo, kad Japonijoje yra domimasi netradiciniu kinu ir kad Lietuvos pristatymas per kiną yra prasmingas. Kino menas skatina komunikaciją tarp tolimų kultūrų žmonių, žadina Japonijos akademinio jaunimo domėjimąsi Lietuva.

"Nėra abejonių, kad dokumentiniai filmai, perteikiantys įvairiapusę informaciją apie Lietuvą, paliks gilų įspūdį žiūrovams, kurių dauguma – universitetų studentai. Dviejų šalių nacionalinio kino specialistų bendradarbiavimas neabejotinai paskatins gilesnius akademinius kino meno tyrinėjimus. O šis projektas taps vienu svarbiausių 2005 metų Vasedos universiteto organizuojamų renginių", – teigė vienas pagrindinių renginio organizatorių, Vasedos universiteto Cubouči memorialinio teatro muziejaus direktorius Mikio Takemoto.

Vasedos universitetas šiuo metu bendradarbiauja su dviem Lietuvos universitetais – Vilniaus ir Vytauto Didžiojo.

LR URM inf.