Jeronimas Kačinskas (1907–2005)

Jeronimas Kačinskas

Rugsėjo 15 d. Bostone (JAV), eidamas 99-uosius metus, mirė žymus lietuvių kompozitorius ir dirigentas, lietuvių modernizmo pradininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jeronimas Kačinskas (1907–2005). Kompozitorius buvo vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos kūrėjų, kartu su Vytautu Bacevičiumi (kurio 100-metį minime kaip tik šiomis dienomis) ir Vladu Jakubėnu sudarę modernųjį lietuvių muzikos sparną, visi trys po Antrojo pasaulinio karo gyvenę ir kūrę emigracijoje JAV.

Mokytis muzikos Kačinskas pradėjo būdamas šešerių. Nuoseklų tolesnį lavinimąsi trikdė to meto suirutės ir dar tik besiformuojanti muzikinio ugdymo sistema. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeima pasitraukė į Rusiją. 1919 metais Kačinskas grįžo į tėvynę, mokėsi Klaipėdos, Kauno muzikos mokyklose.

1929-aisiais jis įstojo į Prahos konservatorijos kompozicijos skyriaus Jaroslavo Kričkos klasę, taip pat lankė dirigavimo pamokas pas Pavelą Dedečeką ir Methodą Doležilį. Be to, čia Kačinskas sėkmingai baigė žymaus čekų avangardisto Aloiso Hįbos ketvirtatonių studiją ir pasižymėjo kaip vienas gabiausių profesoriaus studentų. Naujais principais, panaudodamas mikrotonus bei ateminį komponavimo būdą, jis rašė labai laisvai, be didesnių pastangų. Šio stiliaus Antrasis styginių kvartetas bei Koncertas trimitui ir orkestrui Hįbos buvo įvertinti kaip įdomiausi ankstyvojo laikotarpio lietuvio kūriniai, deja, jų partitūros neišliko.

Parvažiavęs į Lietuvą 1931-aisiais, kompozitorius galėjo įgyvendinti tik nedaugelį savo planų. Ketvirtatonių muzikos komponavimo klasė čia neprigijo, Kačinskui teko imtis įvairiausių darbų, tarp jų ir iki dabar gyvuojančio mėnesinio žurnalo "Muzikos barai" leidybos. Nors ir negausiai komponuodamas, Jeronimas Kačinskas reiškėsi kaip "drąsus rašovas, nesiskaitantis su techniniais sunkumais". Jo Nonetas, "metęs iššūkį rutinai", tapo bene žinomiausiu autoriaus kūriniu.

Kompozitoriaus biografijoje itin reikšmingi buvo 1936-ieji: "Nepaisant neramaus laikmečio, mano gyvenime įvyko pats iškiliausias prasiveržimas į platųjį muzikos pasaulį: aš ir dar keli lietuvių muzikai buvome priimti į Tarptautinę naujosios muzikos draugiją (SIMC)". Į 1938 metais Londone vykusio šios draugijos festivalio programą buvo atrinktas ir Nonetas, kurį BBC radijo koncertų salėje "nepaprastai tiksliai ir temperamentingai" atliko čekų muzikai. Po pasirodymo "ekskliuzyvinio kūrinio" autorių sveikino įvairių šalių kompozitoriai, tarp jų ir Béla Bartókas.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje Jeronimas Kačinskas dirbo su Kauno radiofono, Vilniaus filharmonijos bei operos orkestrais ir buvo vienas tų retų dirigentų, kurie diriguodavo atmintinai. Jo dėka daugiau nei tūkstantyje koncertų skambėjo ne tik klasikinė, bet ir visa tuo metu parašyta lietuvių simfoninė muzika. 1944 metais kompozitorius emigravo ir kurį laiką praleido Čekijoje, vėliau Bavarijoje, lietuvių pabėgėlių stovykloje. Karo peripetijose pražuvo beveik visos iki tol jo parašytos kompozicijos.

1949 metais Kačinskas persikėlė į Bostoną, kur iki 1995-ųjų dirbo Šv. Petro lietuvių bendruomenės bažnyčioje ir įsitraukė į muzikinį Amerikos gyvenimą. Nuo 1952 metų jis dirigavo daugeliui orkestrų bei chorų, pasirodė ir tokiose garsiose salėse kaip "Carnegie Hall".

Tarp kelių dešimčių JAV parašytų religinių kompozicijų minėtinos 1951 metais sukurtos koncertinės mišios "Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis", skirtos karaliaus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai.

1967–1986 metais kompozitorius dėstė Berklio muzikos koledže. 1976 metais Čikagos lietuvių operoje pastatyta jo opera "Juodas laivas".

1991-aisiais Jeronimas Kačinskas po labai ilgos pertraukos aplankė tėvynę ir sulaukė vėlyvo pripažinimo, tuo metu buvo nemažai atlikta jo dainų, religinės muzikos. 1992 metais garbingo amžiaus menininkas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

J. Kačinskas palaidotas rugsėjo 18 d. Putname (netoli Bostono), lietuvių kapinėse.

LMIC inf.