Muzika

Klaipėdos koncertų salė: gera pradžia

Pirmajam naujos uostamiesčio salės koncertų sezonui pasibaigus

Laima Jedenkutė

iliustracija
"Orkester Norden" ir dirigentas Okko Kamu
V. Liaudansko nuotr.

Prieš savaitę savo pirmąjį sezoną baigė Klaipėdos koncertų salė. Balandyje pradėjusi savarankišką veiklą kaip Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga, o birželio mėnesį Lietuvos vyriausybės pripažinta profesionalia koncertine organizacija KKS ryškiai pagyvino Klaipėdos miesto muzikinį gyvenimą.

Koncertų salė įsikūrusi moderniai rekonstruotose patalpose. Joje įrengta speciali akustinė sistema, garso ir šviesos technika. Čia koncertavę atlikėjai visada pasidžiaugia patogiais, šviesiais artistų poilsio bei repeticijų kambariais, o žiūrovai mielai pasivaikšto erdviomis foje.

Klaipėdos koncertų salė vilioja ne tik šviesiomis ir jaukiomis patalpomis, bet, žinoma, ir profesionaliais koncertais.

Per pirmąjį KKS koncertinį sezoną (2005 m. balandis – liepa) joje buvo surengti 29 koncertai. Juose pasirodė svečiai iš užsienio: Helen Jahren (obojus, Švedija), Jeanas Ferrandis (fleita, Prancūzija), Aleksandras Palejus (fortepijonas, JAV), šiuolaikinio džiazo žvaigždžės Viačeslavas Gaivoronskis (trimitas, Rusija), Andrejus Kondakovas (fortepijonas, Rusija),VladimirasVolkovas (kontrabosas, Rusija), "Orkester Norden" (Šiaurės šalių jaunimo simfoninis orkestras).

Koncertuose dalyvavo ir žymūs Lietuvos solistai bei kolektyvai, tarp jų – Virgilijus Noreika, Petras Geniušas, Vilhelmas Čepinskis, Martynas Švėgžda von Bekkeris, Čiurlionio styginių kvartetas, Vilniaus brass kvintetas, ansamblis "Giunter Percussion", ansamblis "Camerata Klaipėda", Lietuvos kamerinis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentai Robertas Šervenikas, Juozas Domarkas, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius.

Koncertavo ir Klaipėdos atlikėjai: Klaipėdos muzikinio teatro orkestro pučiamųjų grupė, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos solistai, ansambliai, mišrus choras, džiazo orkestras, KKS meno kolektyvai: Klaipėdos choras "Aukuras", Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos brass kvintetas.

Pratęsdama gilias Klaipėdos muzikines tradicijas savo savarankišką sezoną balandžio mėnesį KKS pradėjo seniausiu klasikinės akademinės muzikos festivaliu Lietuvoje "Klaipėdos muzikos pavasaris". Jis šiemet buvo jau trisdešimtasis. Devyniuose festivalio koncertuose skambėjo įvairių stilių ir epochų muzika, atliekama talentingų Lietuvos bei užsienio atlikėjų.

O koncertinį sezoną vainikavo įspūdingas Šiaurės šalių jaunimo simfoninio orkestro "Orkester Norden" koncertas, kuriame Nielso Rosingo-Showo bei Nikolajaus Rimskio Korsakovo kūrinius dirigavo Okko Kamu (Suomija), o Edwardo Griego koncertą fortepijonui skambino solistas Sveinungas Bjellandas (Norvegija).

Beje, šiuo renginiu buvo pradėta speciali Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio bendradarbiavimo programa. Joje kasmet numatomi keli renginiai, pristatantys Šiaurės ir Baltijos šalių muzikų parengtus projektus.

Šitaip tęsdama senąsias ir kurdama naujas tradicijas Klaipėdos koncertų salė tikisi patraukti kuo daugiau žiūrovų ir jų nenuvilti. Atsižvelgdama į įvairaus amžiaus bei sluoksnių auditoriją ji planuoja rengti edukacines programas, pristatyti garsius įvairių žanrų užsienio ir Lietuvos atlikėjus bei kompozitorius. Per dešimt mėnesių trunkantį sezoną žadama surengti keturis festivalius: rudenį – Kalėdinės muzikos festivalį ir modernios kūrybos festivalį "Permainų muzika", o pavasarį – jaunųjų atlikėjų festivalį "Skambanti banga" bei klasikinės muzikos festivalį "Klaipėdos muzikos pavasaris".

Vėl prisiminus praėjusį pirmąjį sezoną norisi pasidžiaugti, kad klausytojų ratas po truputį plečiasi. Birželio mėnesio koncertuose apsilankė daugiausia žiūrovų – net du tūkstančiai.

Suprantama, žmonės, atėję į koncertus, jau iš anksto nori žinoti, ką išgirs. Ypač didelio dėmesio Klaipėdoje sulaukia garsios, populiarios atlikėjų bei kompozitorių pavardės.

Tačiau viliamės išsiugdyti ir tą smalsiąją publiką, kuriai būtų įdomios ir pačios naujausios, galbūt dar nespėjusios išgarsėti muzikinio meno tendencijos bei atlikėjai.