Kertinis akmuo

Chick Corea M. Raškovskio nuotr.

Kai išgirdau, kad vienas žymiausių pasaulyje džiazo pianistų Chickas Corea į Vilnių atvyksta su grupe "Touchstone", kurį laiką buvau kiek sutrikęs. Šį pavadinimą visą laiką siedavau su kita iškilia džiazo figūra, gitaristu Paco de Lucia ir jo kompozicija bei plokštele "Touchstone", inspiruota Salvadoro Dali fantastinio siurrealizmo dvasios.

Po spaudos konferencijos, trumpo privataus pokalbio ir po koncerto, atrodo, daug kas paaiškėjo.

Šiuos du muzikus visą gyvenimą siejo Ispanija, meilė flamenko muzikai ir keli kūrybiniai susitikimai. Dabar, kai Chickas Corea išgyvena neoflamenkinį periodą, visai natūralus jo reveransas Paco de Lucia’i.

Grupė, su kuria pianistas, dvylikos "Grammy" apdovanojimų laureatas Chickas Corea atvyko į Lietuvą, pavadinta "Touchstone" (kertinis akmuo). 1982 m. tas pats Chickas Corea prodiusavo vieno iš savo draugų ir bendražygių Paco de Lucia‘os albumą tuo pačiu pavadinimu. Koncerto metu taip pat buvo atlikta Paco kompozicija "Touchstone". Žinoma, ji suskambo kitaip. Beje, koncerto metu buvo pagrota dar viena Paco kompozicija "Syrius". Įrašinėjant plokštelę "Touchstone" dalyvavo pats Chickas Corea ir bosine gitara dabar Vilniuje grojęs Carlesas Benaventas. Visi kiti grupę "Touchstone" sudarantys muzikantai anksčiau ar vėliau yra groję su Paco de Lucia. Štai kiek dėmesio kolegai, o dar ta nesuskaičiuojama galybė gražiausių žodžių, kurie nuskambėjo spaudos konferencijos ir koncerto metu. Paco visą laiką buvo vadinamas didžiuoju gitaristu.

Visi grupėje "Touchstone" grojantys muzikai – puikūs profesionalai, improvizatoriai, kūrėjai, savo darbu prisidedantys prie bendro Chicko Corea‘os produkto kūrimo. Didžiulę patirtį turintis Carlosas Benaventas boso gitara groja viską – nuo virtuozinių pasažų, labiau būdingų solo gitarai, iki harmoninių akordų.

Amerikietis būgnininkas Tomas Brechtleinas, anksčiau grojęs su Al di Meola, Wayne‘u Shorteriu ir kitomis džiazo legendomis, yra nepaprastai tvirta "ritmo mašina", o kartu ir lankstus emocingo ir originalaus perkusininko Rubemo Dantaso partneris. Šis Brazilijoje gimęs muzikas daug grojo su Lotynų Amerikos muzikos grupėmis, vėliau pradėjo groti su flamenko atlikėjais. Dar ir dabar labai ryškus jo polinkis į etninę muziką.

Fleita ir saksofonais grojantis Jorge’as Pardo gimė ir studijavo Madride, dirbo su Paco de Lucia ir Astrud Gilberto. Jo grojimas, o ir visas grupės skambesys, kiek priminė ankstyvąjį Chiko projektą "Return to Forever". Tai aistringa ir rafinuota, apgalvota, bet kartu ir spontaniška muzika. Kertinis akmuo, aišku – flamenko, čia pakylėtas į visiškai naują lygmenį.

Spaudos konferencijos metu Chickas Corea minėjo, kad specialiai niekada neskirsto savo muzikos pagal stilistiką; visą savo nueito kelio kūrybinį patyrimą jis kaupia savyje ir tam tikrus jo momentus kurdamas naują produktą pasitelkia negalvodamas apie žanrą.

Daug kas, kalbėdamas apie Chicko Corea’os muziką, mini jo domėjimąsi etnine muzika, folkloro inspiracijas ir t.t. Neiškenčiau, nepasikalbėjęs apie tai su pačiu maestro.

Chickas sakė niekada nieko specialiai neieškąs, neplanuojąs, tačiau jei pasitaiko koks nors, kad ir etninis, jį sudominęs elementas, Chikas tuojau mielai jį panaudoja savo muzikos kūrimui.

Tuo įsitikinome koncerto metu. Nuskambėjo puiki intermedija, folkdžiazinė ar world music stiliaus miniatiūra, kurią Chickas Corea atliko drauge su Rubemu Dantasu. Čia buvo meistriškai panaudotas afrikietiškas "nykščio pianinas" sansa. Tai ant lentelės tvirtinami metaliniai liežuvėliai, kurie skamba juos užkabinus nykščiais. Puikus Chiko Coreos harmonijos pojūtis praplėtė šio primityvoko instrumento galimybes ir sujungė jo tembrą su fortepijono, o vėliau ir sintezatoriaus tembrinėmis galimybėmis.

Beje, kažkokių sąsajų su etnine muzika dar buvo galima įžvelgti ir gausiose mušamųjų intermedijose.

Tai, ką girdėjome šiame koncerte, yra tik viena genialiojo Chicko Corea‘os pusė. Visai neseniai jis vėl reanimavo savo "Electrick Band" ir kartu su juo išleido albumą. Įsimintina scenos partnerystė su genialiu vokalistu Bobby’u McFerrinu. O kur dar kamerinės muzikos kūryba?

Ne taip seniai Vilniuje girdėjome pirmąjį šio kompozitoriaus koncertą fortepijonui, kurį atliko Daumantas Kirilauskas, o štai dabar sužinojome, kad jau parašytas ir netrukus autoriaus bus atliktas antrasis koncertas.

Šiuo metu Anthony Armando Chick Corea išgyvena didžiulio kūrybinio pakilimo ir pripažinimo laikotarpį. Tačiau gyvenime jis toks pat kaip ir scenoje, žmogus – be pozos ir apsimetinėjimų. Vidinė kultūra, bendravimo kultūra, dėmesys žmogui leidžia jam būti didesniam, bet likti žemiškam.

Kaip laisvai ir lengvai Chickas Corea scenoje bendrauja su muzikantais, taip laisvai liejasi ir jo muzika, taip lengvai jis bendrauja su visais žmonėmis.

"Muzikantai, grojantys drauge, turi būti kažkuo panašūs į šeimą, kitaip negimsta muzika", – sako Chickas Corea.