Kinas

Nostalgiškai ir su humoru

krėsle prie televizoriaus

iliustracija
"Tegyvuoja meilė"

Britų aktorius Hugh Grantas patinka moterims, tačiau vyrai neskuba su juo susitapatinti. Tai suprantama, nes mūsų kultūroje funkcionuoja kitoks vyro įvaizdis. Vyras negali būti nedrąsus. Jis negali prisipažinti klydęs. Jis nerodo savo jausmų. Jam nesunku priimti sprendimą. Jis mėgsta dominuoti ir nejaučia kitų nuotaikos. Visa tai, ko nedaro tradiciniai vyrai, Grantas ir pasirinko savo įvaizdžiui formuoti. Gali būti, kad šis nuoseklumas ir yra jo populiarumo pagrindas: jau ne vienerius metus ekrane matome nedrąsų, jausmingą, jautrų ir gana flegmatišką vyriškį. Psichologai teigia, kad žmonės, kurie ilgesnį laiką visiems pateikia vientisą ir nesikeičiantį savo įvaizdį, yra laikomi labai įdomiais.(Bijau, kad tuo naudojasi ir ne vienas lietuvių televizijų laidų vedėjas.) Tad aišku, kodėl gana vienodus vaidmenis kuriąs Grantas yra vertinamas labai teigiamai.

Granto personažai dažniausiai turi kokį nors vieną bruožą, kuris nuolat trukdo, sukelia problemų ir stresų, tačiau kartu ir suteikia individualumo. Šią savaitę bus progos tuo įsitikinti. TV3 24 d. 11.35 parodys Kanados režisieriaus Kelly Makino filmą "Mėlynakis Mikis", kuriame aktorius sukūrė pagrindinį vaidmenį. Jis vaidina tipišką britą, subtilų džentelmeną, atsidūrusį Manhateno saloje. Meno specialistas Mikis įsimyli gražią mokytoją (Jeanne Triplehorn), jai pasiperša, bet mergina pabėga iš restorano. Greitai paaiškėja, kad vesdamas Džiną, jis pats ištekės už mafijos. Mat merginos tėvas yra "krikštatėvis". Jamesas Caanas mafijozą vaidina ne pirmą kartą (galima prisiminti kad ir Martino Scorsese’s "Krikštatėvį"), tad jo herojui nesunku įtikinti anglų džentelmeną padaryti mažą paslaugą. Taip viskas ir prasideda. Miko darbovietė tampa mafijos pinigų skalbykla, kuria itin domisi FTB.

Vienas filmo prodiuserių buvo pats Grantas, tad "Mėlynakis Mikis" neatsitiktinai atsidūrė aktoriaus filmografijoje. Deja, tai ne pats geriausias filmas, bet jei mėgstate juokus apie rafinuotų britų ir laukinių amerikiečių mentaliteto susidūrimą, pastebėsite skirtumą tarp angliškos ir niujorkietiškos tarties; jei mėgstate komedijas apie mafijozus, filmas maloniai nuteiks sotiems šventiniams pietums.

Man labiau prie širdies kita komedija, kurioje taip pat matysime Hugh Grantą. Tai garsaus scenaristo Richardo Curtiso ("Ketverios vedybos ir vienerios laidotuvės", "Noting Hilas") režisūrinis debiutas "Tegyvuoja meilė" (LNK, 30 d. 22.30). Filmo veiksmas vyksta Londone. Kalėdų išvakarėse visas miestas apimtas meilės karštligės, ir debiutuojantis režisierius neslepia, kad jam patinka rodyti laimingai ir nelaimingai įsimylėjusius žmones. Filme, kurį režisierius pavadino "paskutine romantine komedija", yra daug personažų, daug istorijų, daug netikėtumų. Curtisas bravūriškai išnaudoja komedijinį savo herojų meilės nuotykių potencialą, tačiau įrėmina tuos nuotykius kartoka ir ironiška gaida, todėl žiūrovui darosi priimtinos net keisčiausios situacijos. Hugh Grantas filme vaidina jauną nevedusį britų premjerą, kuris įsimyli savo apkūnią sekretorę. Ironiška valdžios ir meilės linija filme suskamba visai netikėtai. Netikėta ir našlio Danielio (Liam Neeson) istorija: jo posūnį Semą ištiko pirmoji meilė, o berniukui gal tik dešimt, bet du netektį išgyvenantys šie vyrai bando rimtai spręsti ir naujai iškilusią problemą. Be abejo, Curtisas pasišaipo iš britų keistenybių, filme skamba daug aktualių užuominų bei posakių, tačiau kiekvieno filmo personažų istorija yra gana universali, kad pajustum, jog gyveni pasaulyje, kuriame tiek daug į tave panašių žmonių. Tą panašumo ar net bendrumo jausmą dar labiau sustiprina populiarūs ir atpažįstami aktoriai. Tam, kas daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, šią savaitę gali kilti net savotiškas déją vu įspūdis, nes filmo "Tegyvuoja meilė" aktoriai ir motyvai išsibarstė kituose savaitės filmuose.

Billo Nighy personažą – ne pirmos jaunystės rokerį – sutiksime ir filme "Tegyvuoja meilė", ir nostalgiškame Briano Gibsono filme "Pakvaišę dėl muzikos" (LNK, 25 d. 17 val.). Filmo herojai 8-ajame dešimtmetyje grojo roko grupėje "Strange Fruit". Paskui likimas juos išbarstė į įvairias puses. Bet užplūdus senojo roko nostalgijos bangai jie nusprendžia vėl susirinkti ir koncertuoti. Gibsonas buvo vienas iš tų režisierių, kurie apie muzikų gyvenimą žinojo ne iš nuogirdų, jis sukūrė ir biografinius filmus apie Josephine Baker ir Tiną Turner. Ta terpė jam gerai žinoma, todėl filmas ir jo personažai labai autentiški, daug tikslių detalių. Vis dėlto ne tai svarbiausia – filmo herojai pirmiausia yra žmonės, kurie nori susigrąžinti tai, kas nesugrąžinama, pasiekti tai, kas nebepasiekiama – jaunystę, šlovę. Tačiau siekdami to, kas neįmanoma, jie suranda kur kas svarbesnius dalykus – meilę, draugystę, solidarumą. Aišku, daug filmui duoda ir puikūs aktoriai Stephanas Rea, Timothy Spallas, Jimmy Nailas, Billy Connoly.

Viena ryškiausių jaunųjų britų žvaigždučių Keira Knightley filme "Tegyvuoja meilė" suvaidino tik penkias scenas, bet po šio filmo tapo britų numylėtine. Ją pamatysime ir režisierės Gurinder Chadha juostoje "Smūgiuok kaip Bekhamas" (BTV, 24 d. 21.20). Čia Keira Knightley vaidina pagrindinės herojės draugę. 2002 m. sumušęs visus populiarumo rekordus D. Britanijoje ir labai populiarus visoje Europoje filmas pasakoja apie jauną indę, kuri nori žaisti futbolą, o ne vykdyti tėvų valią ir tapti gera žmona. Be abejo, ši komedija žavi ir tuo, kaip joje pateikiami konfliktai, neišvengiamai atsirandantys ten, kur susiduriame su "multikultūriškumu".

Siūlyčiau nepražiopsoti ir filmo "Neperšaunamasis" (TV3, 24 d.15.05). Adamas Sandleris ir Damonas Wayansas vaidina du draugelius nusikaltėlius, iš pradžių slepiančius savo tikrąją tapatybę, mat vienas iš jų iš tikrųjų yra policininkas. Filmą sukūrė operatorius Ernestas Dickersonas, filmavęs ne vieną Spike’o Lee filmą. "Neperšaunamasis" – ne tik postmodernistinė variacija veiksmo komedijos tema, bet ir ironiška meilės istorija, nes du pagrindinius herojus jungia ir homoerotinis susižavėjimas, o ne tik būtinybė pabėgti nusikaltėlių karaliaus Frenko, kurį, žinoma, ir vėl suvaidino Jamesas Caanas.

Sinefilus turėtų sudominti ir Davido Bailey filmas "Įsibrovėlė" (LTV, 24 d. 23.15). Tai 1944 m. George’o Cukoro filmo "Dujų šviesa" perdirbinys. "Įsibrovelėje" pagrindinį vaidmenį kuria viena originaliausių šių dienų prancūzų aktorių Charlotte Gainsbourg. Ji vaidina jauną prancūzę, gyvenančią kažkuriame Šiaurės Amerikos mieste. Katrin prisipažįsta policijai, kad nužudė buvusią savo vyro žmoną. Filmas panardina į Katrin prisiminimus ir rodo jos santykius su keistais namo kaimynais, jos didėjantį paranojišką įsitikinimą, kad namuose nuolat lankosi kita moteris.

Keista istorija pasakojama ir Simono Fellowso filme "Prakeiktieji" (LNK, 26 d. 20.25). Filmo herojai – jauna pora – negali turėti vaikų. Kartą jiems pasiūloma apsilankyti įtartinoje vaisingumo klinikoje. Netrukus moteris jau laukiasi. Tačiau ji ima įtarti, kad kažkas ne taip… Šioje "Rozmari kūdikio" variacijoje pagrindinius vaidmenis sukūrė Heather Graham, Jamesas Purefoy ir Davidas Hemmingsas. Kadaise, po Micheangelo Antonioni "Fotopadidinimo", šis buvo tapęs viena maištingojo 7-ojo dešimtmečio ikonų .

Jūsų – Jonas Ūbis