Literatūrinė "amžiaus sutartis"

Praėjo metai nuo tos dienos, kai literatūrinę Prancūziją sukrėtė žinia, jog garsiausias šių dienų prancūzų rašytojas, pasaulinių bestselerių "Elementarios dalelės" ir "Platforma" autorius Michelis Houellebecqas paliko garbią leidyklą "Flammarion" ir pasirašė kontraktą su žiniasklaidos koncernui "Lagardere" priklausančia leidykla "Fayard", rugsėjo 1 d. išleisiančia jo naują romaną "Salos galimybė". Neseniai paaiškėjo, kad avansas už knygą, kurią Houellebecqas rašo jau trečius metus, yra maždaug 1,3 mln. eurų. Už "Platformą" jam buvo sumokėta tada taip pat rekordinė suma – 600 tūkstančių eurų.

Naujasis kontraktas – tai ne tik milžiniški pinigai (be abejo, Prancūzijoje, nes, pvz., JAV Johnas Grishamas už kiekvieną naują romaną gauna maždaug 6 mln. dolerių). Kalbama, kad Houellebecqo kontraktas liudija, jog leidybos pasaulyje įsigali "futbolininkų papročiai", kai žvaigždes perpirkinėja konkurentai.

Apie tai, kad nebeleis savo didžiausios žvaigždės knygų, "Flammarion" sužinojo iš spaudos. Penkis mėnesius trukusios derybos su Houellebecqo agentu vyko slaptai. Derybininkai paskelbė apie sandorį surengdami rašytojo ir koncerno vadovų susitikimą Normandijos kurorte Dovilyje, kur vyksta amerikiečių filmų festivaliai ir atostogauja kino žvaigždės. Galima įsivaizduoti, kokį šoką patyrė "Flammarion" ir jos literatūrinis direktorius, garsus rašytojas ir publicistas Frederikas Beigbederis. Gauti šį postą jam padėjo tik draugystė su Houellebecqu, tad jis turėjo rūpintis, kad auksinius kiaušinius nešanti višta neperbėgtų į kitą vištidę. Tiesa, leidykla nepriėmė Beigbederio atsistatydinimo, bet su praradimu susitaikė nelengvai. Kelis mėnesius leidykla tylėjo, o 2004 m. pabaigoje pranešė, kad neatsisakys savo teisių, nes "Flammarion" teisininkai mano, jog sutartis su konkurentais nebuvo visiškai teisėta. Houellebecqas vis dar turėjo laikytis "Elementarių dalelių" sutarties, kuria jis įsipareigojo išleisti "Flammarion" dar du romanus, bet išleido tik "Platformą" ir apsakymą "Lanzarote". Derybos vyksta džentelmeniškai: niekas nekaltina rašytojo (gal kada nors ims ir sugrįš?), o Beigbederis nesiliauja vadinęs jį savo draugu.

Negailestingas vartotojų visuomenės kritikas Houellebecqas ne pirmą kartą išduoda savo leidėją dėl pinigų. Jis ilgai negalėjo rasti leidėjo savo pirmajam romanui "Kovos lauko išplėtimas" ("L’extension du domaine de la lutte"), parašytam 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Tik 1994 m. jo talentą įvertino Maurice’as Nadeau – jo rafinuota, bet maža leidykla atrado tokius rašytojus kaip Arthuras Milleris, Malcolmas Lowry, Witoldas Gombrowiczius, Leonardo Sciascia. Romanas buvo sėkmingas, bet Houellebecqas metė Nadeau dėl geresnes sąlygas pasiūliusios "Flammarion". Čia jis išleido pasaulinę šlovę atnešusias "Elementarias daleles".

Nedaug mažų leidyklų gali pasigirti savo atrastų ir išpopuliarintų žvaigždžių ištikimybe. Išimtis tik "Le Dilettante", sugebėjusi išsaugoti Anną Gavaldą. Prieš šešerius metus visos didžiosios leidyklos atmetė jos apsakymų knygą, o dabar ji užima antrą vietą geriausiai uždirbančių prancūzų rašytojų sąraše.

Gali būti, kad Houellebecqo sprendimą palikti "Flammarion" lėmė ir nusivylimas menka parama, kurios jis sulaukė iš leidėjų, kai 2002 m. buvo apkaltintas rasizmu, nes pavadino islamą "kvailiausia pasaulio religija". Tačiau Houellebecqas tikina leidyklą palikęs dėl kūrybinių priežasčių: "Lagardene" koncernas gamina ir filmus, tad jam pažadėta prodiusuoti romano ekranizaciją. "Salos galimybė" rugsėjo 1-ąją pasirodys iškart keliose šalyse – Prancūzijoje, Ispanijoje, D. Britanijoje, Vokietijoje ir JAV, o paskui bus sukurtas filmas. Visi jau laukia šedevro, bet daugelis neabejoja, kad paties autoriaus režisuota ekranizacija patirs fiasko. Koncernas gamins filmą tik tam, kad patenkintų Houellebecqo kaprizą. Jis užsinorėjo tapti režisieriumi, nors neturi jokios kino kūrėjo patirties. Sutartis "Knyga plius filmas" – įvykis Europoje. Kapitalizmo satyrikas atsidūrė globalios pramogų pramonės avangarde.

Houellebecqas reklamuoja naują romaną kaip geriausią savo kūrinį. Jo herojai bus visiškai paprasti žmonės – šešiasdešimtmetis ir trisdešimtmetis. Apie temą kol kas žinoma tik tiek, kad rašytojas domėjosi sektų papročiais ir apsigyveno Ispanijoje. Romane bus paliestos ir Amerikos bei islamo temos.

Prancūzijoje literatūra vis dar tebėra ta kultūrinio gyvenimo sritis, kurioje pinigai yra tabu. Todėl Houellebecqo sprendimas "parsiduoti" daug kam nepatiko. Tačiau rašytojas nesirengia muštis į krūtinę. Ciniškos pozos, kuri taip patinka jo knygų gerbėjams, jis neatsisako ir gyvenime. Knygoms skirtame žurnale "Lire" buvo rašoma, kad eilėraščio "Paskutinė prieglauda nuo liberalizmo" autorius taip pasisveikino su koncerno vadybininkais: "Labai džiaugiuosi. Dievinu didžiuosius koncernus".

Parengė K. R.