Muzika

Con gracia

Laimos Jonutytės kamerinės muzikos koncerte Operos teatre

Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė

iliustracija
Laima Jonutytė operoje "Likimo galia"
M. Raškovskio nuotr.

"Nuo klasikos iki tango". Taip pavadintas koncertas iš ciklo "Susipažinkim" balandžio 27 d. į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinę salę sukvietė Laimos Jonutytės talento gerbėjus.

Kaip operos solistė Laima Jonutytė mūsų teatro mylėtojams jau gerai pažįstama. Sunku būtų surasti pastatymą, kuriame ji nebūtų dalyvavusi (Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirba jau nuo 1991 m.). Per tą laiką sukurta per dvidešimt vaidmenų, kurie nelieka nepastebėti kritikos ir žiūrovų. Kaip reta gražus aksominio tembro balsas, muzikalumas, grakšti sceninė išvaizda, temperamentas, artistiškumas – tai savybės, leidžiančios dainininkei kiekvienam vaidmeniui suteikti nepakartojamo individualumo.

Tačiau tą vakarą dainininkė mums atsiskleidė kita savo talento puse – kaip ryški kamerinės muzikos atlikėja, jautriai prisiliečianti prie žanro subtilybių. Tiesa, kaip šio žanro atlikėja dainininkė taip pat ne naujokė. Jos repertuare – daugybė kamerinės muzikos programų, su kuriomis aplankytas ne vienas pasaulio kampelis. Ši patirtis pravertė ir koncerte LNOBT Kamerinėje salėje: stiliaus pojūtis, balso spalvų niuansavimas (nuo saulėtai skaidraus iki tamsaus, sombruoto, tembro), muzikinės frazės lankstumas, garso amplitudės derinimas prie salės akustikos (išvengta forsuoto dainavimo) – tai savybės, parodančios aukštą dainininkės profesionalumą.

Visą vakarą scenoje karaliavo karštos Ispanijos saulės įkaitrinta muzikos dvasia, kupina temperamentingų ritmų žaismės. Pirmąją koncerto dalį dainininkė pradėjo keturiomis dainomis iš Manuelio de Fallos ciklo "Septynios ispanų liaudies dainos". Šiame 1914–1915 m. sukurtame cikle kompozitorius kuria ryškų ir savitą muzikos koloritą, kuriame ispanų liaudies muzikos ir poezijos tradicijos subtiliai susilieja su to meto europinės kompozicijos mokyklos principais.

Ciklas visais laikais buvo labai populiarus. Tikriausiai nerastume mecosoprano, kurio repertuare nebūtų bent jau "Maurų skraistės" (beje, ciklą dainuoja ir vyrai, juk dauguma tekstų – "vyriški"). Juo sunkiau kiekvienam dainininkui surasti individualų požiūrį, išgrynintą ir savitą interpretaciją, kurios nebūtų paveikę kiti atlikėjai. Laimai Jonutytei tai pavyko: temperamentingai nuskambėjo lengva humoro gaidele nuspalvinti "Maurų skraistės" ir "Mursijos segidilės" "moralai", subtiliai, labai asmeniškai – "Lopšinė" (tiesa, reikėtų kiek patikslinti specifinį sinkopuotą šios dainos ritminį piešinį). Ypatingai pasidžiaugiau stilinga "Chotos" interpretacija – juk kaip dažnai girdime sunkiasvorį, "meniniais efektais" perkrautą jos atlikimą. Prie dainininkės sėkmės daug prisidėjo išraiškingas ir jautrus pianistės Audronės Juozauskaitės techniškai sudėtingos fortepijono partijos atlikimas.

Laimos Jonutytės koncerto svečias – baritonas Arūnas Malikėnas, teatre dainuojantis nuo 1985 m. ir sukūręs baritono vaidmenis įvairiuose mūsų teatro pastatymuose. Pirmosios koncerto dalies pabaigoje abu dainininkai atliko fragmentus iš didžiojo italų operos genijaus Gioacchino Rossini operos "Sevilijos kirpėjas": Figaro, Rozinos kavatinas bei Rozinos ir Figaro duetą. Šie kieti riešutėliai reikalauja preciziškos technikos ir meistriško kraštutinių balso diapazono natų valdymo. Abiems dainininkams pavyko pademonstruoti aukštą profesinį lygį, gražaus tembro, visame diapazone lygius balsus, nors pasirinktas pernelyg greitas dueto tempas šį uždavinį kiek apsunkino.

Antrojoje koncerto dalyje solistei pritarė styginių kvintetas: LNOBT orkestro koncertmeisterė Angelė Litvaitytė (I smuikas), Donata Dunovska (II smuikas), Vitalija Raškevičiūtė (altas), Dalia Barauskaitė (violončelė) ir Darius Liutkus (kontrabosas). Scenoje karaliavo grakštūs šokių ritmai. Styginių kvinteto atliekami skambėjo Pietro Frossini rumba, Matiaso Zeiberio, Isaako Albenizo ir Astoro Piazzollos tango bei Vaclavo Paveleco samba.

Dainininkė Laima Jonutytė padainavo Gaetano Donizetti ir Luigi Denzos dainas. Ypatingai šiltai publika sutiko dainininkės atliekamą Hanso Lango dainą "Vien tik smuikas" ir kartu su Arūnu Malikėnu padainuotus duetus (girdėjome operečių ir muzikos Holivudo filmams kūrėjo Roberto Stolzo duetą iš filmo "Bohemos kerai" ir Franzo Funko "Gitarų serenadą").

Nuskambėjus paskutiniam koncerto kūriniui – Miguelio Sandovalio bolero "Net dangų padovanočiau", publika dar nenorėjo atsisveikinti su dainininke. Ir labai gerai, nes nebūtų išgirdusi, mano manymu, gražiausio šio vakaro "perliuko" – habaneros iš Georges’o Bizet operos "Karmen". Laimos Jonutytės Karmen – vienas ryškiausių jos vaidmenų. Pažymėtina puiki šio kūrinio aranžuotė styginiam kvintetui, kurią, kaip ir visas kitas skambėjusias koncerte, parengė Žygimantas Čmeliauskas.

Jaukią ir šiltą šio vakaro atmosferą padėjo kurti ir koncerto vedėja – LNOBT literatūrinės dalies vyr. redaktorė Eglė Ulienė. Ji išsamiai ir įdomiai papasakojo apie Laimos Jonutytės nueitą kūrybinį kelią, pristatė kitus šio vakaro dalyvius.

Reziumuodama šį koncertą trumpai apibūdinčiau žodžiais con gracia. Šis muzikinis terminas, paprastai reiškiantis nuorodą kūrinį atlikti grakščiai, žaismingai, ypač svarbus atliekant ispanų muziką. Taip yra todėl, kad ispaniškas žodis gracia turi daug reikšmių: tai ir malonė, ir malonumas, grožis ir žavesys, sąmojingumas ir pokštas, gebėjimai ir talentas, netgi užgaidumas bei nepastovumas. Ir palaima... Visi šie epitetai tiko ne tik tą vakarą atliekamai muzikai, bet ir pačiai dainininkei – Laimai Jonutytei.

Manau, kad tokie Kamerinėje salėje vykstantys koncertai labai reikalingi. Jie padeda jau žinomiems mūsų dainininkams visapusiškiau atsiskleisti, o jaunimui – žengti pirmuosius žingsnius į publikos širdį ir pripažinimą. Linkiu ciklui "Susipažinkim" ilgai gyvuoti ir džiuginti mūsų žiūrovus.