Teatras

Apie aistrą

Po šokių kolektyvo "Žuvėdra" koncerto Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Marius Kraptavičius

Kiek metų sklando žuvėdros virš Baltijos? Kiek metų Baltija skalauja krantus ties Klaipėda? Kas žino...

Nusijuoksite, jei rašysiu, kad sklando viena tokia žuvėdra tik – ar net! – keturiasdešimt metų. Jei juoksitės aistringai, net geidulingai – tinka. Apie aistrą šis rašinys.

Dabar – rimčiau. Keturiasdešimt kūrybinės veiklos metų šiemet švenčia Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvas "Žuvėdra".

Skaičiais nenoriu žaisti. Jų daug...

"Žuvėdros" koncerte Nacionaliniame operos ir baleto teatre (balandžio 21 d.) tuos skaičius bėrė legendinis radijo diktorius ir apžvalgininkas Juozas Šalkauskas. Jį pažįsta visi sportinių šokių gerbėjai.

"Ponai ir ponios, Jūsų ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente..." – tokiais žodžiais prasidėjo koncertas. Atsiveria scena. Ekrane – vaizdo ir garso dokumentika. Taip atrodė jie, tie pirmieji, ką tik išsiritę žuvėdriukai... Taip atrodė jų vedliai – Skaistė ir Romualdas Idzelevičiai.

Ir staiga scenoje – šokėjai. Pradeda nuo "Polonezo". Kaip kadaise Lietuvos dvaruose dvareliuose, jų aistringuose pokyliuose. Ar tik ten?.. Pokario ir vėlesnių metų mėgėjiški (tuomet sakyta – saviveikliniai) šokių būreliai savo koncertus irgi pradėdavo polonezu. Tik jau nesiraukykite, skeptiški snobai, dėl saviveiklos...

Skaistė Idzelevičienė pradėjo šokti Plungėje, "Suvartuke". Plungė ir polonezas – anie neatspėti, romantikos šydo gaubiami laikai. Dabar "Žuvėdros" polonezas – itin profesionalus. Ne puotos pasilinksminimas, ne saviveikla. Tai – Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos vertas šokis.

Kodėl "Žuvėdra" tą vakarą šoko Vilniuje? Ne "Siemens" arenoje ar kitur, o anšlago sulaukusiame teatre?

Gal... kad nugalėtų darsyk?

Kad įtikintų (dabar jau ne teisėjus, o žiūrovus): jų sportas – tai menas, vertas prašmatniausios scenos. Arba – toks Lietuvoje puoselėjamas sportas, kuris (atsiprašau skaitytojų už koktų trafaretą) garsina mūsų valstybę ne menkiau nei krepšinis.

Kuris menininkas ar sportininkas atspėtų, kiek kartų "Žuvėdra" tapo ne tik Europos, bet ir planetos čempione? O menotyrininkas? O sporto apžvalgininkas?

Skrieja tas krepšinio kamuolys, bet čia pat krinta; griūva ir jo metikas; kai kurie pešasi, rodo triukus. Tiems, kurie pakilę, triukų nereikia.

Kiek žmonių tikėjo, kad prieš keturiasdešimt metų pasirodęs žuvėdriukas taps "Žuvėdra"? Ne šiaip žuvėdra... Tokia paukšte, kuri ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui atskleis Lotynų Amerikos paslaptis. Viena tų paslapčių – tango aistra. Bučinys! Meilė ir jos liūdesys. Tą vakarą teatre tango šoko trise. Jis, ji ir jis. Erotiška, net seksualu, bet nevulgaru. Neįtikėtina.

"Karmen". Kiek tų Karmen pasaulyje – kas žino? Vaidinta, dainuota, šokta. Bet ir gyventa! Požiūriai, versijos, traktuotės. Šįkart – išdidu, drąsu, savita. Tokią Karmen įsivaizduoji, kai skaitai Mérimée...

"Kabaretas". Jo pasaulyje telpa viskas, ten patekęs balansuoji ties erotikos ir gašlumo riba. Aistringas pasaulis taps tik gašlesnis, jei pateks į vulgarias rankas. Bet "Žuvėdros" kabaretas kitoks – nelyginant žuvėdra. Ji skrieja. O drauge su ja nuskrieja, nulekia kabaretas. Jo esminės spalvos – juoda ir balta, jo estetika – intelektuali.

Skaistės ir Romo Idzelevičių sukurtas divertismentas – spektaklis. Tartum žaistų talentinga ranka stiklo karoliukais.

Tą vakarą šoko per dvidešimt šokėjų. Visi jie – solistai. Kiekvienas – individualybė. Kur slypi jų mįslė? Jie – ansamblis. Jie – kartu. Visi skirtingi, bet šoka vieningai. Net muštras neatima dvasios... Kodėl?

Mįslė ir liks mįslė – bent jau man. Paklausčiau profesorės Skaistės Idzelevičienės, bet... Baugu. Neatsakys. Neturės laiko. Juk skrenda. Kur ten plepėti...

Kurie pažįsta Skaistę ir Romą Idzelevičius, žino: tiedu paukščiai nėra panašūs. Ir dar... Gal jie – lėktuvas? Su dviem sparnais – jei tik du lėktuvo sparnai gali būti nepanašūs.

Bet...

Kuris lėktuvas tiek metų geba skristi nenutūpęs?