Muzikinės raiškos erdvėse

Leonidas Dorfmanas ir Jörnas Dopferis

Balandžio 19 d. gražioje Taikomosios dailės muziejaus salėje koncertavo Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis pianistas Leonidas Dorfmanas bei Lietuvos klausytojams dar nepažįstamas bosas-baritonas Jörnas Dopferis (Vokietija). Lietuvos muitinės darbuotojai, kuriuos į šį koncertą pakvietė "Sugrįžimų" festivalio organizatoriai, dėmesingai išklausė vokalinės muzikos šedevrus ir pianisto solo atliekamus lietuvių autorių kūrinius.

Leonidas Dorfmanas gerai žinomas Lietuvos muzikos mėgėjams. Jis gimė Vilniuje. Pirmoji fortepijono mokytoja – mama, puiki pedagogė Lidija Dorfman, įkvėpusi sūnui meilę muzikai. Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje jis mokėsi pas patyrusią mokytoją T. Freidbergienę. 1986 m. su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos akademiją (prof. M. Azizbekovos kl.), įstojo į Maskvos konservatorijos aspirantūrą (prof. M. Voskresenskio kl.). Ją baigęs 1990-aisiais apsigyveno Frankfurte prie Maino. Čia tobulinosi fortepijono, kamerinės muzikos ir dainavimo akompanavimo srityse, stažavosi Zalcburge ir Vienoje, buvo smuikininko Raimundo Katiliaus koncertų partneris. Dabar studijuoja dirigavimą. Baigė kapelmeisterio aspirantūrą Frankfurto aukštojoje muzikos mokykloje, dalyvavo dirigavimo meistriškumo kursuose Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lietuvoje. Koncertavo su Budapešto, Plovdivo, Minsko, Frankfurto simfoniniais orkestrais. Nuo 1997 m. dėsto Mainco J. Gutenbergo universitete, veda kapelmeisterio ir dainavimo meistriškumo kursus Vokietijoje ir Lietuvoje. Nuo 2001 m. pradėjo dėstyti Trozingeno aukštojoje mokykloje. Nuolat dalyvauja prestižiniuose Vokietijos ir kitų šalių renginiuose.

Dainininkas Jörnas Dopferis gimė Bremenhavene (Vokietija). Hamburge studijavo teologiją, Leipcige – operinį ir koncertinį dainavimą, dainavimo pedagogiką (prof. H. Forner). Lankė įvairius meistriškumo kursus. Baigęs studijas, solo partijas atliko įvairiuose Vokietijos bei kitų šalių operos teatruose, festivaliuose. Su aktore A. Winkler atliko J. Brahmso dainų ciklą "Gražioji Magelonė". Nuo 2002 m. yra Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorius, intensyviai koncertuoja.

Koncerto pradžioje įspūdingai nuskambėjo spalvingų muzikinių vaizdinių kupina solidžios apimties, sudėtingo turinio F. Schuberto baladė "Der Taucher" ("Nardytojas"). Žavėjo dainininko artistiškumas, emocingumas, kamerinio dainavimo kultūra, gebėjimas persikūnyti į baladės personažus, kokybiškas balso skambėjimas, išraiškingai perteikiamos nuotaikos, puiki dikcija. Valingai ir taikliai meninę atmosferą dainininkui padėjo kurti fortepijono partiją meistriškai skambinęs Leonidas Dorfmanas. Rezultatas atrodė tobulas!

Pirmąją koncerto dalį originaliomis, netikėtomis M.K. Čiurlionio ir B. Kutavičiaus miniatiūrų traktuotėmis užbaigė pianistas. Trys Čiurlionio preliudai (op. 8, Nr. 2, f-moll; op. 11, Nr. 2, "Dainelė" ir Nr. 3, h-moll) atlikti nepaprastai jautriai, trapiai, įsigilinus į kiekvieną melodijos posūkį ar detalę. Trys Kutavičiaus metamorfozės taip pat buvo atliktos labai emocingai: judriosios – greitai, kontrastinai, viduriniojoje vyravo "lyg rūke" improvizuojami, naudojant pedalą išgaunami skambesiai.

Po pertraukos skambėjusios trys R. Schumanno dainos – "Widmung" ("Pašventimas" arba "Dedikacija"), "Ich wandelte unter den Bäumen" ("Aš keliavau po medžiais") ir "Schöne Wiege meiner Leiden" ("Gražios mano kančių lopšinės") – sudarė ne tokių išbaigtų traktuočių įspūdį. Boso-baritono piano ir pianissimo atliekamos dainos buvo mažiau išraiškingos, tarytum ši muzika nebūtų artima gyvybingai dainininko prigimčiai. Neįtikino ir pirmosios dainos pakilių epizodų frazės – jos buvo atliekamos garsiai, tačiau stigo tikro įprasminimo.

Įdomiai nuskambėjo L. Dorfmano interpretuojama V. Bacevičiaus Poema, op. 10, Nr. 4. Atrodė, kad pianistas nardė po jautrių, ekspresyvių, veržlių sąskambių jūrą.

Koncerto pabaigoje buvo atliktos keturios J. Brahmso dainos: "Auf dem Kirchhofe" ("Kapinėse"), "Sapphische Ode" ("Odė"), "Vergebliches Ständchen" ("Nereikalinga serenada") ir "Wie bist Du meine Königin" ("Tu – mano karalienė"). Pirmosios dvi nepaliko gilesnio įspūdžio, tačiau trečioji ir ketvirtoji, kaip ir koncerto pradžioje Schuberto muzika, buvo atliktos įtaigiai, išraiškingai, artistiškai.

Bisui Jörnas Dopferis nuotaikingai padainavo J. Brahmso "In stille Nacht" ("Tylią naktį"), subtiliai skambėjo jautrus L. Dorfmano akompanimentas.

Koncertuodamas Vilniuje J. Dopferis sužavėjo puikiomis profesionalo savybėmis, perspektyvumu. Po koncerto pakalbintas dainininkas tikino intensyviai koncertuojąs: "Šiemet turėjau net pernelyg daug pasirodymų…" Koncertus jam tenka derinti su pedagogine veikla – Hamburge jis turi 20 kamerinio ir solinio dainavimo studentų, kuriems skiria daug energijos ir dėmesio. "Tai pasijuoks jie pamatę mane su visais daiktais tiesiai iš lėktuvo atskubantį į pamokas…" – juokavo J. Dopferis.

Visa esybe tarnaujantis muzikos menui Leonidas Dorfmanas šį pavasarį pateikė tarytum savo visapusiškos veiklos ataskaitą Lietuvos klausytojams. Be sėkmingo pasirodymo akompaniatoriaus amplua "Sugrįžimų" festivalyje, kovo 23 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje jis paskambino sudėtingą solinę programą, o balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru debiutavo Vilniuje kaip daug žadantis ir jau dabar pakankamai įdomus dirigentas. Skoningai parinktoje programoje skambėjo Peterio Warlocko Siuita styginių orkestrui, Ludwigo van Beethoveno Koncertas fortepijonui ir orkestrui C-dur, op 15, Alfredo Schnittke’s Koncertas fortepijonui ir styginiams bei Roberto Fuchso Serenada styginiams e-moll, Nr. 3, op. 21. Fortepijono partiją labai meistriškai, idealiai išgaudamas kiekvieną frazę, virtuoziškai atliko Niujorko Juilliardo mokyklos doktorantūroje studijuojantis Gabrielius Alekna. Beje, profesorius Jerome’as Lowenthalis, pas kurį šiuo metu studijuoja Alekna, kaip tik viešėjo Vilniuje – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vedė meistriškumo pamokas. L. Dorfmanas nuoširdžiai, nuotaikingai ir profesionaliai dirigavo orkestrui abi tikrai gražias siuitas, o atlikdamas koncertus pasirodė esąs dėmesingas akompanuotojas, sugebantis įkvėpti orkestrą drauge su solistu kuo įtaigiau perteikti muzikos turinį – orkestras grojo itin sklandžiai ir įtaigiai.

Galima nuoširdžiai pasveikinti Leonidą Dorfmaną, pasinėrusį į įvairią prasmingą veiklą.