Muzika

Vakaras su tarptautiniu trio

Muzikos festivalyje "Sugrįžimai" – trio "PAN’ARTA"

Ramutė Vaitkevičiūtė

iliustracija
Edvardas Armonas, Alina Luciana Tambrea ir Maria Panayiotidou

Balandžio 13 d. Vilniaus rotušėje įvyko vienas iš įspūdingiausių "Sugrįžimų" festivalio koncertų. Lietuvos muzikų rėmimo fondas įsitraukti į festivalio programą pakvietė tik ką susibūrusį, bet jau aukščiausio įvertinimo tarptautiniame konkurse Salonikuose (Graikija) sulaukusį fortepijoninį trio "PAN’ARTA". Jį pakviesti paskatino dar ir tai, kad vienas iš trio narių yra Edvardas Armonas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, jau ne tik Lietuvoje žinomas, daugelį tarptautinių apdovanojimų pelnęs jaunas violončelininkas. Jo "grįžimas" į Lietuvos koncertinę sceną kartu su kolegėmis iš Vokietijos žadėjo tapti ir tapo įspūdinga muzikos švente.

Trio "PAN’ARTA" kartu su Edvardu Armonu muzikuoja Alina Luciana Tambrea (smuikas, Vokietija) ir Maria Panayiotidou (fortepijonas, Graikija). Edvardas ir Alina Luciana tęsia studijas Vokietijoje, o Maria – Briuselyje, Belgijoje. Skirtingų šalių ir mokyklų menininkai gausiai susirinkusiai publikai parengė puikų kamerinės muzikos vakarą.

Koncerto pradžioje skambėjo J. Brahmso Sonata smuikui ir fortepijonui G-dur, op. 78. Šiai sonatai būdingas švelnus pastelinis koloritas lėmė ir poetišką, šviesią visų dalių –lyriškos pirmosios, konfliktiškos antrosios ir lyrinių bei dramatiškų temų sinteze pasižyminčios trečiosios – dramaturginio vyksmo interpretaciją. Smuikininkė A.L. Tambrea ir pianistė M. Panayiotidou kūrė kamerinį, intonaciškai vieningą J. Brahmso ansamblinei muzikai būdingą moto, pagrįstą "Lietaus daina". Kurdamas savo interpretaciją duetas akcentavo dramaturginę kūrinio sampratą, kurią inspiruoja J. Brahmso remarkos (dolce, cantabile), pažymėtos sonatos gaidose. Garsus ir nekokybiškas salės fortepijono skambėjimas pianistei, matyt, buvo kiek netikėtas ir sutrukdė konfliktiškiau ir dramatiškiau įprasminti šią sonatą.

I. Stravinskio "Itališka siuita" violončelei ir fortepijonui (Introdukcija, Serenada, Arija, Tarantela, Menuetas, Finalas) sužavėjo melodingos muzikos grožiu. Kūrinio muzikinė medžiaga stilingai, organiškai į bendrą visumą jungia šokių muziką primenančias pjeses. Siuitos pagrindas – baleto "Pulčinela" fragmentai. Violončelininkas E. Armonas ir pianistė M. Panayiotidou artistiškai ir įtaigiai perteikė skirtingų siuitos pjesių kompozicinę visumą. Klausantis interpretacijos ypač žavėjo E. Armono meninės individualybės branda, puikus instrumento skambėjimas, virtuoziškumas. Pianistė šiame dialoge pasireiškė kaip racionali, kūrinio ritminį ir harmoninį pulsą gerai jaučianti atlikėja.

Antroje koncerto dalyje skambėjo J. Juozapaičio fortepijoninis trio "Mėnulio šviesa" (Adagio, Allegro), sukurtas 1999 m. ir dedikuotas Armonų trio. Šį kūrinį "PAN’ARTA" atliko ir minėtame konkurse Graikijoje. Kūrinio nuotaiką lemia nakties ir gamtos įvaizdžiai. Smuiko ir violončelės dueto gretinama romantinė, melodinė muzikos tėkmė ir ostinatinės, ritminės fortepijono figūros, jų plėtra, perteikė "romantinę tradiciją su pozityvaus prado siekiu" (J. Juozapaitis). Atlikėjams pavyko įtaigiai atskleisti šios muzikos šiuolaikiškumą, poetiškumą, spalvingumą.

Koncerto kulminacija – L. van Beethoveno fortepijonis trio "Erhercog" B-dur, op. 97 (Allegro moderato, Scherzo, Andante cantabile, Allegro moderato). Šio kūrinio atlikimas – neabejotina trio kūrybinė ir sceninė sėkmė, čia darniausiai susivienijo visų trijų atlikėjų meninės nuostatos ir profesinis meistriškumas. Puiki kūrinio dramaturgijos, formos pajauta kūrė įtaigios ir brandžios interpretacijos įspūdį. Ansamblyje išryškėjo smuiko ir violončelės dueto vienybė. Ją, be abejo, inspiravo E. Armono meninės nuostatos – raiškumas ir racionalus, virtuoziškas, temperamentingas, dinamiškai aktyvus fortepijono skambėjimas.

Gausiai į Vilniaus rotušės salę susirinkusiai publikai atlikėjai padovanojo gražų kamerinės muzikos vakarą, o profesionalams buvo smalsu apčiuopti Europos šalių pedagoginės ir interpretacinės minties pulsą.