Rusiškasis Paganini ir lietuviško opuso premjera

Balandžio 16 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija kviečia į intriguojantį Nacionalinio simfoninio orkestro (meno vad. ir vyr. dir. J. Domarkas) koncertą. Vakaro programa dėmesį ypač traukia dėl dviejų dalykų – neeilinio solisto ir stambaus lietuviško kūrinio premjeros.

Po įdomaus kamerinės muzikos rečitalio su pianiste Galina Petrova, įvykusio Filharmonijoje balandžio 13 d., Rusijos Paganini vadinamas smuikininkas virtuozas Maksimas Fedotovas Lietuvos publiką nudžiugins dar ir solo pasirodymu su simfoniniu orkestru. Diriguojant Robertui Šervenikui skambės Jeano Sibelijaus Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll, op. 47 – vienintelis garsiojo suomių kompozitoriaus šio žanro kūrinys. Koncertas parašytas 1903 m., J. Sibelijaus kūrybos klestėjimo laikotarpiu, o 1905 m. buvo naujai suredaguotas ir diriguojant R. Straussui atliktas Berlyne. Kompozitoriui pavyko suderinti koncerto žanrui būdingą blizgesį su nuosekliu minčių plėtojimu ir turiningumu, užtat kūrinį pamėgo ne tik klausytojai, bet ir atlikėjai, nors ir solistui, ir orkestrui, ir dirigentui jis labai sunkus. Koncerto formos klasiškos ir raiškios, dvasia, nuotaika – romantiška, koloritas – suomiškas, šiaurietiškas. Nuo švelnios lyrikos ir susimąstymo muzika atveda prie pakilių herojinių vaizdų.

Kitas balandžio 16-osios programoje skambėsiantis opusas – Algirdo Martinaičio kūrinys "Atminties knyga" ("Sefer zykaron", 2003, 2005). Ši holokausto aukoms atminti skirta septynių dalių oratorija hebrajų ir lietuvių kalbomis dviem skaitovams, baritonui, bosui, mišriam ir vaikų chorams, smuikininkų ansambliui bei simfoniniam orkestrui bus atlikta pirmą kartą. Kūrinio premjerą parengė Roberto Šerveniko diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno Valstybinis choras (meno vad. ir vyr. dir. prof. Petras Bingelis), Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos vidurinių klasių kolektyvai – Saulės Krikščiūnaitės vadovaujamas vaikų choras ir Artūro Šilalės vadovaujamas smuikininkų ansamblis, solistai Ignas Misiūra (bosas-baritonas) ir Egidijus Dauskurdis (bosas), skaitovai Ridas Jasiulionis ir Irmantas Jankaitis.

Naująjį kūrinį Algirdas Martinaitis sukomponavo naudodamasis tekstais iš Senojo Testamento, Maimonido raštų, iš mokinių surinktų atsiminimų knygos "Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai" (Garnelis, 2002). "Atminties knyga" – tai ir paskutinė kompozitoriaus sumanytos trilogijos dalis, jos ankstesnės dalys – "Pieta" (Naujasis Testamentas, 1998), "Laiškas visiems tikintiesiems" (pagal Pranciškaus Asyžiečio tekstus, 2002). Pasak A. Martinaičio, vyraujantys "Atminties knygos" struktūriniai formalumai yra "nurašyti" iš gamtos. Žaibas, griaustinis, lietus – kaip Mozės mokymas, lietus kaip gyvybė lelijai, atgaiva Izraeliui... Ir vėl – žaibai, griaustinis... Beje, muzikinius formalumus daugiausia pakoregavo vis naujai pasirodančios knygos – dokumentai, susiję su holokaustu Lietuvoje. Vartant jų puslapius, skleidžiasi šiurpiausi XX a. nusikaltimai žmoniškumui, bet kartu atmintyje atgyja ir viltingieji humaniškų vertybių dokumentai (šiuokart – muzika): Brahmsas, Mahleris, Schönbergas... "Įkliuvo" jų kūrinių citatos kaip atminties ženklai, viltingi liudijimai.