Auksiniai scenos kryžiai

Finalinis šventės akordas D. Matvejevo nuotraukos

Regis, dar nebuvo metų, kad Teatro diena praeitų be nutikimų ir patiktų visiems be išimties. Pastaruosius kelerius metus keliavusi iš vienos vietos į kitą, pripratusi prie Kristoforo statulėlių ir jų netekusi, 2004-aisiais Teatro diena vyko Rotušėje ir nustebino bei sužavėjo stilingumu, lakoniškumu. Šįmet ji vėl grįžo į teatro sceną ir kartu su antrąkart teikiamais Auksiniais scenos kryžiais bent išoriškai pabandė sukurti tradicijos iliuziją. Nepasikeisti ji, atrodo, tiesiog negalėjo – eksperimentuojama kiekvienais metais, nes kiekvienais metais keičiasi jos rengėjai ir vedėjai. Šįkart rengėjai suderino ceremoniškumą (iškilmingumą) ir demokratiškumą (kasdieniškumą), tiesa, neišvengė teatrališko "antūražo" dekoratyvumo. Tiesa, nepasakysi, kad Jaunimo teatro scenoje ant pakylos stovėjusios kėdės būtų labai derėjusios prie vakaro išskirtinumo ar prie vedančiosios suknelės, bet greit apie jas tiesiog pamiršai. Įdomus buvo nominuotųjų pristatymas ekranuose, juolab laureatų skelbimas, patikėtas ne tik vedantiesiems Dariui Meškauskui ir Aurelijai Tamulytei, bet ir vyresnės kartos scenos menininkams.

Laureatus pristatyti buvo pakviesti Vytautas Paukštė, Aliodija Ruzgaitė, Donatas Katkus, Laimonas Noreika, Dana Rutkutė, Elvyra Žebertavičiūtė, Janina Malinauskaitė. Kiekvienas jų rado būdą pašmaikštauti, ne "pagal scenarijų" atidaryti vokelį su laureato pavarde ir pagyvinti visą apdovanojimo ceremoniją – taip scenos šurmulys įgijo artistinio žaismingumo, net kameriškumo. Atrodė, jog salėje iš tikrųjų yra vien savi ir teatrui artimi žmonės, kurie puikiai pažįsta kiekvieną menininką, supranta jo užuominas, yra matę jo darbus – iš plojimų ir palaikymo šūksnių laureatai galėjo spręsti apie gautojo Kryžiaus vertę.

Asta Preidytė

O laureatai šįmet buvo kaip niekad skirtingi – 14 nominacijų pasidalijo vis kitas teatras, spektaklis. Geriausiu režisieriumi tapo Gintaras Varnas ("Nusiaubta šalis", "Nusikaltimas ir bausmė", "Švyturys", Kauno valstybinis dramos teatras), scenografu – Marius Nekrošius ("Giesmių giesmė", "Meno fortas"), choreografais – M.K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus šešių pedagogų choreografų kolektyvas ("Piteris Penas", 2004 m. sceninės kompozicijos), kompozitore – Raminta Šerkšnytė ("Saula", Nacionalinis dramos teatras), geriausia aktore – Asta Preidytė ("Margarita", Panevėžio J. Miltinio dramos teatras), geriausiu aktoriumi – Dainius Kazlauskas (už vaidmenis G. Varno spektakliuose "Nusiaubta šalis" bei "Nusikaltimas ir bausmė" ir klubo "New York" inicijuotą monospektaklį "Urvinis žmogus"), geriausia antraplanio vaidmens atlikėja – Gražina Balandytė ("Kabaretas", Kauno valstybinis muzikinis teatras), antraplanio vaidmens atlikėju – Andrius Bialobžeskis ("Užsispyrėlės tramdymas", Vilniaus valstybinis jaunimo teatras), geriausia operos atlikėja – Regina Šilinskaitė ("Žydė", Nacionalinis operos ir baleto teatras), operetės atlikėja – Viktorija Streiča ("Kabaretas", Kauno valstybinis muzikinis teatras), geriausiu baleto šokėju – Aurimas Paulauskas ("Gulbių ežeras", "Krintantys lapai", Nacionalinis operos ir baleto teatras), geriausiu lėlių teatro ir teatro vaikams kūrėju – Aidas Giniotis (su Muzikos ir teatro akademijos studentais kurtas "Atviras ratas" bei Jaunimo teatre statytas "Juzė dykaduonis"), geriausiu jaunuoju menininku – aktorius Marius Jampolskis (Mordredas spektaklyje "Nusiaubta šalis"). Pirmuoju už indėlį į Lietuvos teatro meno kultūrą vakaro metu pagerbtas lėlių teatro kūrėjas režisierius Vitalijus Mazūras.

Gražina Balandytė ir Laimonas Noreika

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šįmet buvo įvertinti ir spektaklių pagal lietuvių dramaturgų kūrinius bei radijo spektaklių kūrėjai. Dana Rutkutė pasveikino Rimą Tuminą bei Arvydą Dapšį už Mariaus Ivaškevičiaus "Madagaskarą", Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis – režisierių Vytautą Balsį už Juozo Glinskio pjesės "Kas yra Fokas Lyveris?" radijo pastatymą.

Dainius Kazlauskas

Vienintelis neįmanomas surežisuoti Teatro dienos dalykas – nuotaika. Kokia ji buvo laureatų, tokia ir salės. Gražina Balandytė, gavusi apdovanojimą iš Laimono Noreikos rankų, prisiminė, jog šis aktorius buvo ir pirmas ją scenoje pabučiavęs partneris; netrukus aktorė gavo ir antrąjį tokį pat šio partnerio bučinį. Aktorius Andrius Bialobžeskis nepamiršo padėkoti ne tik režisieriui Cezariui Graužiniui, visiems kolegoms iš teatro ir "Užsispyrėlės tramdymo", bet ir močiutei Kazimierai Kymantaitei. Dainius Kazlauskas savo apdovanojimą skyrė neseniai gimusiam sūnui, o režisierius Gintaras Varnas, kurio sveikinimą perskaitė geriausiu aktoriumi nominuotas Gytis Ivanauskas, – ir tiems, kurie šio apdovanojimo negavo. Labiausiai jaudinosi Asta Preidytė, savo pergalę Albino Kelerio statytoje latvių dramaturgės Maros Zalitės "Margaritoje" prilyginusi Lietuvos rinktinės pergalei prieš JAV – taip šią akimirką turėjo jaustis ne tik aktorę į Vilnių atlydėję, bet ir Panevėžyje likę kolegos.

Vis dėlto svarbiausia šventės dalis turbūt ne tiek ši, oficialioji, kiek neoficialioji – susitikimai, pokalbiai, dainos ir šokiai. Vienintelė metuose, kai neskiria amžius, rangai, atstumai, pagaliau – rampa.