Tradicija, išsauganti kultūrinę atmintį

Konkurso premijų įteikimo iškilmių akimirka

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas – jau tradicija virstantis akademinio jaunimo renginys. Jame varžosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės, magistrantės, aspirantės. Konkursą rengti padeda Studentų skautų organizacija. V. Jonuškaitė-Zaunienė buvo Akademinio skautų sąjūdžio garbės narė. Konkursą įsteigė ir organizuoja Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas, nuo 1952 m. veikiantis Čikagoje ir per tą laiką nuolat remiantis studentus, jaunimo organizacijas. Vydūno fondo atstovas Lietuvoje Edmundas Kulikauskas užsidegęs ne vien Valdovų rūmų Vilniuje atstatymu, jis - energingas ir pasišventęs dainininkių konkurso rengėjas, kalbėtojas ir t. t. Tik artistas nekoks – laureačių apdovanojimo ceremonija kovo 18 d. galėjo būti šventiškesnė, įspūdingesnė. Ji to nusipelnė: pilna klausytojų Akademijos Didžioji salė bylojo išaugusį publikos dėmesį konkursui, dainininkės demonstravo visapusišką brandumą, pagaliau ir premijos buvo gana solidžios (antroji – 1500 dolerių, dvi trečios – po 1000 dolerių), palyginti su premijomis, skiriamomis, pvz., už muzikos kūrinius.

Konkurso vertinimo komisija (pirmininkė Birutė Vizgirdienė, nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai Eugenijus Ignatonis, Ramutė Vaitkevičiūtė, Regina Maciūtė, lektoriai Sigutė Stonytė, Arūnas Malikėnas, dirigentas Vytautas Lukočius) išklausė vienuolika dainininkių. Pasak pirmininkės, buvo vertinamas ne tik jų balsas, kūrinio interpretacija, muzikalumas, bet ir laikysena, vaidyba, kūrinių pasirinkimas. Privalomasis konkursančių repertuaras – dvi arijos, originalus lietuvių kompozitoriaus kūrinys, lietuvių liaudies daina (be pritarimo) – atitinka V. Jonuškaitės-Zaunienės nuostatas. Būdama operos solistė ji skatino ir populiarino bendraamžių kūrybą, be to, viena pirmųjų (o gal net pirmoji) pradėjo dainuoti scenoje kaimo dainas jokiam instrumentui nepritariant. Būtų neblogai, jei konkurso programose atsispindėtų ir kita V. Jonuškaitei-Zaunienei būdinga savybė – platus stilistinis akiratis, aprėpiantis ir seniausius praėjusių amžių, ir modernius autorius. Šiemetinių konkursančių programose dominavo aukso vidurio standartas: Puccini, Verdi, Mozartas. Tik viena (doc. Aušros Stasiūnaitės klasės studentė Ieva Kaminskaitė) pasirinko ekspresionistinės A. Bergo operos "Vocekas" ariją.

Pirmosios premijos vertinimo komisija neskyrė. Antroji teko Akademijos magistrantei Asmik Grigorian (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė). Laureačių koncerte Asmik išsiskyrė originalia kūrinių traktuote: P. Čaikovskio romansą "Triukšmingame baliuj" dainavo pabrėžtinai subtiliai, pastelinėmis spalvomis, pp – lyg svają, sapną, o J. Tallat-Kelpšos "Mano sieloj šiandien šventė" – temperamentingai, net įžūlokai išrėkdama savo pergalę. Klausydamas jos jutai, jog ši dainininkė žada apversti pasaulį. Bet juk jaunystė tam ir duota...

Trečiąją premiją komisija skyrė aspirantei Ramintai Vaicekauskaitei (prof. R. Maciūtės klasė), turinčiai galingą, neblogai išlavintą balsą ir šiemet, regis, labiau pasikliovusiai technika nei emocijomis. Jei būtų renkamas geriausias ansamblis, į tokį galėtų pretenduoti R. Vaicekauskaitės ir pianistės Indrės Baikštytės duetas.

Dar viena trečiosios premijos laureatė – Katerina Tretjakova, doc. Giedrės Kaukaitės studentė. Turtingos prigimties atlikėjos, puikiai žinančios, ką dainuoja, sugebėjimai optimaliai atsiskleidė nuo antrojo C. Gastoldoni "Uždraustos melodijos" posmo.

Diplomą už lietuvių kompozitoriaus kūrinio (dviejų F. Bajoro "Sakmių siuitos" dalių) atlikimą pelnė studentė Viktorija Janko (prof. I. Milkevičiūtės klasė), pagyrimo raštą už lietuvių liaudies dainos ("Ar aš nesakiau") atlikimą – Kauno fakulteto magistrantė Vida Miknevičiūtė (doc. Jūratės Bukauskaitės klasė). Dainininkėms, jų pedagogėms bei pianistėms (I. Baikštytei, I. Valuckaitei, R. Krikščiūnaitei, R. Gocentienei) įteiktos dovanos, padėkos raštai, gėlės, jas sveikino jaunieji skautai...

Anot prof. E. Ignatonio, laureatės dainavo gerai, bet gerai dainavo ir kitos dalyvės (čia neminėtos – Živilė Dvarionytė, Germa Gasiūnaitė, Raimonda Janutėnaitė, Jurgita Pavalkiūtė, Jurgita Prakelytė). Jų sėkmė laukia, galimas daiktas, kitais metais. Konkursas vėl bus stimulas sukaupti jėgas, suteiks galimybę patikrinti, ko pasiekta.

Kita vertus, V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursas – puiki proga prisiminti ir pačią Dainininkę. Šį rudenį (spalio 4 d.) Teatro, muzikos ir kino muziejuje įvyko vakaras "Išėjusių atminimui". Paminėti Lietuvos operos solistai, 1944 m. priverstinai emigravę užjūrin ir mirę toli nuo tėvynės, tarp jų ir V. Jonuškaitė-Zaunienė. Tačiau kas ir kokiu renginiu šiandien prisimins Vladą Grigaitienę, Antaniną Dambrauskaitę, Elžbietą Kardelienę, Gražiną Matulaitytę? Jų per 20, visas užgesęs žvaigždynas! Tad konkurso rengėjai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas, žadindamas kultūrinę atmintį, atlieka kilnią misiją.

Bet žmogus juk (kaip pasakoje apie auksinę žuvelę) nori vis daugiau. Subačiaus miestelyje veikia V. Jonuškaitės-Zaunienės pradžios mokyklėlė, tuo vardu besididžiuojanti ir įvairiai Dainininkę prisimenanti. O šalia – V. Jonuškaitės-Zaunienės gimtoji sodyba: erdvus gyvenamasis namas, senas sodas, pašlaitė į upelį. Puiki vieta pavasario koncertams (juolab kad mokykla turi Akademijos dovanotą pianiną). Konkurso laureatė Aušra Liutkutė ten jau koncertavo ir buvo labai šiltai priimta. Tad gal laureačių koncertas, skautų apsilankymas Subačiuje nėra neįgyvendinami dalykai?