"Muzikos žinių" žurnalo septyniasdešimtmečio aidai Klaipėdoje

Vytautas Blūšius ir Danutė Petrauskaitė

Praėjusių metų rudenį pasaulio lietuvių muzikinė visuomenė plačiai paminėjo bene vienintelio mūsų išeivijoje leidžiamo muzikos žurnalo 70-ąsias gyvavimo metines.

Apie tokio Čikagoje leidžiamo leidinio egzistavimą čia, Lietuvoje, pokario dešimtmečiais buvo žinoma tik nedaugeliui. Tik istorinis tautos Atgimimas pamažu atskleidė buvusią akliną nežinojimo uždangą, o kartu ir didžiulę šio leidinio – viso pasaulio lietuvių muzikinio gyvenimo metraštininko – reikšmę, jo ypatingą misiją.

Apie tai jau ne kartą rašyta ir šnekėta, tad čia aptarsime tik žurnalo jubiliejaus paminėjimą Klaipėdoje, kai kuriuos klaipėdiečių bendradarbiavimo su "Muzikos žiniomis" momentus.

Šių metų vasario pabaigoje Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto muziejaus iniciatyva buvo surengtas žurnalui skirtas jubiliejinis vakaras-koncertas. Surengti tokį vakarą paskatino ne vien noras pagerbti ir pagarsinti žurnalą, bet ir tai, jog džiaugiamės bendradarbiavimo vaisiais, pagrįstai didžiuojamės pilnu nuo pat 1934-ųjų metų leidžiamo žurnalo komplektu su visais priedais. Tai išties didžiulis ir unikalus turtas, kurio pavydėti gali ne viena rimtesnė biblioteka (šiuo metu šis komplektas bei didžiulis daugelį metų "Aukuro" bendrijos kauptas archyvas perduotas KU muzikologijos instituto žinion). Už šią neįkainojamą dovaną ypatingai dėkingi esame nuostabiam, kukliam žmogui Kazimierui Skaisgiriui. Jis – ilgametis J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo Čikagoje bendradarbis, kartu su bendraminčiu Stasiu Sližiumi jau net 18 metų savo nepailstančioje rankoje tvirtai laikantis "Muzikos žinių" redaktoriaus plunksną.

Truputis nesenos istorijos. 1988 m. Klaipėdoje savo veiklą pradėjo chorinė bendrija "Aukuras". Gimusi tautinio atgimimo aušroje bendrija, be chorinio judėjimo organizavimo, kėlė sau ir platesnius uždavinius. Buvo siekiama nors iš dalies atspindėti garsiosios to paties pavadinimo prieškario Klaipėdos kultūrinės organizacijos idėjas ir tradicijas. Netruko užsimegzti intensyvūs dalykiniai ryšiai su išeivijos muzikais, su ne vienoje pasaulio šalyje veikiančiomis pasaulietinėmis ir bažnytinėmis organizacijomis. Į Klaipėdą vis dažniau atkeliaudavo siuntos su muzikos leidiniais, plokštelėmis, reikšmingų dokumentų kopijomis ir kt. Šitaip per keletą metų susikaupė solidus pasaulio išeivijos muzikinį gyvenimą atspindintis archyvas. Ir archyvas, ir nuolatiniai ryšiai paskatino "Aukuro" bendriją (jai ilgiau nei dešimtmetį teko vadovauti šių eilučių autoriui) imtis naujos atsakingos akcijos – surengti Klaipėdoje respublikinę mokslinę konferenciją "Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivijos muzikinė kultūra". Talkinant Muzikos fakulteto įvairių katedrų kolegoms vėliau buvo surengtos dar kelios tokios konferencijos, į jas ryžosi atvykti ir garbingi svečiai iš JAV – Jeronimas Kačinskas, Algis Šimkus (Stasio Šimkaus sūnus, dirigentas, pianistas ir kompozitorius), iš Australijos – dirigentas Vaclovas Šimkus. Koncertų metu konferencijose pirmąkart nuskambėjo daugelis dar nežinomų, Lietuvoje negirdėtų mūsų tautiečių kūrinių. Jubiliejinis "Muzikos žinių" žurnalo vakaras-koncertas Menų fakulteto muziejuje prasidėjo jo kuratoriaus doc. Vytauto Blūšiaus parengta įspūdinga žurnalo originalų bei kitų dokumentų ekspozicija. Vakarą vedusi aktyvi žurnalo bendradarbė prof. dr. Danutė Petrauskaitė gausiai Koncertų salės auditorijai išsamiai ir vaizdingai pristatė "Muzikos žinių" istoriją, žurnalo reikšmę visai lietuvių muzikinei kultūrai, taip pat visus buvusius ir dabartinius žurnalo redaktorius bei leidėjus. Jų garbei nuskambėjo įdomi koncertinė programa, sudaryta vien iš šių žmonių, kartu ir vokalinės muzikos kūrinių autorių, kūrybos. Programą nuoširdžiai atliko fakulteto studentų solistų duetas bei Artūro Dambrausko diriguojamas Muzikos centro choras "Cantare".

Vakarui baigiantis prof. D. Petrauskaitė pagarsino dar vieną reikšmingą sukaktį: aktyviam šio renginio dalyviui, buvusiam ilgamečiam Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos direktoriui, Klaipėdos muzikos fakultetų prorektoriui ir dekanui, pedagogui, chorų dirigentui ir kompozitoriui, ne vienos stambios monografijos autoriui, Stasio Šimkaus tarptautinių chorų konkursų Klaipėdoje pradininkui, daugelio respublikinių bei įvairių miestų dainų švenčių režisieriui, visuomenininkui, docentui Vytautui Blūšiui suėjo 75-eri. Gėlėse skendintį Jubiliatą nuoširdžiai sveikino ir stiprybės linkėjo Universiteto, Fakulteto administracijos atstovai, daugybė gerbiamo Vytauto kolegų ir bičiulių.

Robertas Varnas