Jurgis Gaižauskas ir jo atžalynas

Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namai reikšmingą dėmesį skiria jaunųjų Lietuvos atlikėjų, dailininkų pristatymams, tačiau nepamiršta ir vyresniosios kartos menininkų, dažnai vadinamų Vilniaus menų senjorais. Taip pavadintas muzikinių vakarų ciklas nebe pirmus metus vyksta šiuose Namuose, vos pajėgančiuose sutalpinti visus, kurie trokšta nuoširdžiai pabendrauti su žinomais menininkais.

Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės dieną, gausiai susirinkę klausytojai turėjo progos pabendrauti su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriumi, smuikininku ir kompozitoriumi Jurgiu Gaižausku bei gausiu jo šeimos atžalynu. Tai ne tik muzikantai, bet ir kitų sričių menininkai. Malonus netikėtumas – J. Gaižausko dukros dailininkės Rimos Gaižauskaitės grafikos darbų parodos atidarymas.

Dailininkė Irena Geniušienė nuoširdžiai pasidžiaugė, kad daugelis Rimos darbų yra apkeliavę įvairiausias pasaulio šalis – nuo Italijos iki Meksikos, nuo Belgijos, Prancūzijos iki Rusijos – ir pelnę ne vieną apdovanojimą. Galima tik žavėtis dailininkės kruopštumu, sumanumu ir begaliniu darbštumu.

Pažintį su garsia Jurgio ir Zofijos Gaižauskų šeima tęsė pats Jurgis Gaižauskas (smuiką keitęs į altą). Jis pristatė ir savo vaikus bei vaikaičius, taip pat pasirinkusius profesionalių muzikantų kelią. Iš pradžių iškilmingai atlikę V. Kudirkos Tautišką giesmę, jie pažėrė ne tik J. Gaižausko, bet ir Giedrės Gaižauskaitės miniatiūrų. Violončele griežė Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (ją nuolat matome tarp Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantų), kankliavo Eglė Gaižauskaitė-Martinkėnienė, o jos dukra Justė, puikiai griežusi smuiku kartu su bendraamže Jurga Gaižauskaite, nusipelnė nuoširdžiausių aplodismentų. Julius Gaižauskas gitara puikiai skambino J.S. Bachą, o Giedrė Gaižauskaitė ne tik supažindino su savo kūryba, bet ir subtiliai akompanavo fortepijonu. Vakaro programa buvo labai įvairi, nes muzikavo ir styginių kvartetas, ir styginių trio su kanklėmis, ir smuikas su altu, ir smuikas su fortepijonu...

Tai buvo tikrai jaudinantis, įsimintinas ir jaukus vakaras, ne vieną nukėlęs į Žemaitiją, į Akmenę, kur nepamirštos "Žemaitiško smuikelio" šventės ir jų vedlys – Jurgis Gaižauskas. Apie jas kalbėjo Naujoje Akmenėje gyvenęs žurnalistas Apolinaras Juodpusis. Šias šventes įspūdingai priminė J. Gaižausko "Žemaitiško smuikelio valsas", kurį atliko visi vakaro dalyviai. O Stasio Vainiūno namų svečiai maloniai džiaugėsi galėję dar kartą pabendrauti su garbiuoju Maestro ir jo menišku atžalynu, kuris tą vakarą ryškiai sužvilgo.

Juozas Venckūnas