Muzika

Šokio maestro Broniaus Kelbausko šimtmečiui

sukaktys

Vasario 18 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į P. Čaikovskio baletą "Gulbių ežeras". Juo teatro baleto vadovybė pažymi pirmojo lietuvių baleto solisto, baletmeisterio, pedagogo Broniaus Kelbausko šimtąsias gimimo metines.

Pirmojo pasaulinio karo metus Kelbauskų šeima praleido Charkove. Nedrąsus berniukas, mokykloje susižavėjęs šokėjais, ir pats panoro juo tapti. Baleto mokslus pradėjo vietinėje baleto mokykloje, kur jo mokytoja atskleidė neeilinius berniuko gabumus šokiui.

Po karo šeimai grįžus į Kauną, jaunuolis atėjo į O. Dubeneckienės baleto studiją, kurioje tuomet šoko aštuonios balerinos. Netrukus B. Kelbauskas šoko pirmuose operų pastatymuose, o 1925 m. ir pirmajame lietuvių baleto – L. Delibes’o "Kopelijos" – pastatyme.

Daug ko jaunasis šokėjas išmoko iš G. Kiakšto, garsaus caro laikų Petrapilio šokėjo, kuris senatvėje buvo grįžęs į Kauną. Elegancijos, artistiškumo B. Kelbauskas pasimokė ir iš Kauno Valstybiniame teatre dirbusio princų karaliumi vadinto A. Obuchovo. Vasaros metu su žmona balerina M. Juozapaityte Paryžiuje lankė žymios paskutinio rusų caro mylimos primabalerinos M. Kšesinskos baleto studiją.

1935 m. su lietuvių baletu gastroliavo Monte Karle, ten solistas su teatro vadovybe pasirašė trijų mėnesių sutartį. Po trupės gastrolių Londone B. Kelbauskas pasiliko šokti žymaus impresarijaus René Bliumo "Ballet russe" trupėje, gastroliavusioje Europos ir Afrikos miestuose. Jis šoko su pasaulinio garso balerinomis: Monte Karle – su N. Kirsanova, Paryžiaus "Grand Opera" – su L. Darsonval. Po paskutinio spektaklio Paryžiuje gavo pasiūlymų šokti Amerikoje, tačiau pasiilgo namų, savojo teatro...

Grįžęs į Kauną, B. Kelbauskas pradėjo reikštis kaip gabus choreografas. Daug įspūdžių jis patyrė nuvažiavęs į Maskvą. Poetas J. Baltrušaitis jį supažindino su kompozitoriumi S. Prokofjevu, tuo metu kūrusiu baletą "Romeo ir Džuljeta". Leningrade (dabar Sankt Peterburge) jam didelį įspūdį paliko žymios baleto pedagogės A. Vaganovos pamokos, siužetiniai rusų kompozitorių baletai (tada vadinti "drambaletais").

Penkiasdešimt metų B. Kelbauskas praleido dirbdamas teatre. Čia jis šoko romantiškus klasikinių baletų princus, temperamentingą ispaną Bazilį "Don Kichote", plastišką negrą "Šecherezadoje", vėliau – aistra kunkuliuojantį chaną "Bachčisarajaus fontane".

Iš jo pastatytų trisdešimties baletų išskirčiau N. Rimskio-Korsakovo "Šecherezadą", B. Asafjevo "Bachčisarajaus fontaną", M. Gliero "Raudoną Aguoną".

Karo metais šaltose teatro patalpose buvo repetuojamas J. Pakalnio baletas "Sužadėtinė", pirmąkart parodytas 1943 m. gruodžio 4 d. Jame choreografas kūrybiškai derino klasikinius ir lietuvių liaudies šokių elementus. 1965 m. jis savitai perstatė J. Gruodžio baletą "Jūratė ir Kastytis".

B. Kelbauskas kūrė šokius ir televizijoje, cirke, Žydų teatre. Iki 1940 m. B. Kelbauskas dėstė ir kūrė šokius Kauno valstybinio teatro baleto studijoje. Jo dėka atsiskleidė balerinų G. Sabaliauskaitės, T. Sventickaitės, V. Radzevičiūtės, M. Galočkinaitės talentas, baleto solistų A. Liepinio, S. Bilidos individualybės.

Bronius Kelbauskas buvo pirmasis "Gulbių ežero" princo Zygfrydo vaidmens atlikėjas, tad šis spektaklis – gražus prisiminimas apie vieną žymiausių ir talentingiausių lietuvių baleto korifėjų.

Aliodija Ruzgaitė