Dailė

Elegantiškas groteskas

VDA aspirantų darbai galerijoje "Akademija"

Algis Lankelis

iliustracija
Rokas Dovydėnas. "Jesus Saves"

Roko Dovydėno darbą "Simboliai" geriausiai apibūdina keturi žodžiai: graffiti, keraminis pano, multiplikacija ir ornamentas.

Pasak autoriaus, sukurti tokius pano paskatino graffiti meno pavyzdžiai, ypač išpurkšti ant sienų naudojant trafaretą. Rokas piešinį irgi išpjausto trafarete, po to jį perkelia ant molio. Trafareto panaudojimas lemia tekso vaizdą – raidės sulipusios.

Tekstai iš knygų apie Dievą atsiranda ant sienų kaip ir graffiti. Graffiti kuria asmenys, kurie stengiasi pranešti apie save, išreikšti savo simpatijas ar antipatijas ant pastatų sienų, nes neturi galimybių išeiti į viešumą kitais būdais. Taigi juos kuria ideologinės mažumos, žmonės iš pakraščių, pažeidžiantys viešojo elgesio taisykles. Aiškus pavyzdys būtų įvairūs anarchistiniai maištaujančio jaunimo piešinukai ant Vilniaus senamiesčio sienų.

Sąvokos "Dievas", "Tiesa", "Meilė" buvo ankstesniųjų visuomenių vertybių viršūnėje. Dabar jos yra visuomenės užribyje, kaip ir minėtieji jaunieji anarchistai.

Kitas šio darbo įkvėpimo šaltinis 6–8-ojo dešimtmečių keraminis pano. Anuomet mediniai, metaliniai arba keraminiai glazūruoti reljefai puošdavo įvairių įstaigų interjerus. Ryškiausias tokio meno pavyzdys būtų "Neringos" restoranas.

iliustracija
Rokas Dovydėnas. "I Want to Believe"

8-tasis dešimtmetis yra autoriaus vaikystės dešimtmetis, taigi čia galima įžiūrėti ir šiuolaikiniam menui būdingos nostalgijos elementų.

Kompozicijos "Simboliai" pirmtakas yra lietuviškas pano, bet tekstai, iš kurių sudarytos visos kompozicijos, kaip ir daugelis šiuolaikinės mūsų kultūros elementų, yra vien angliški, "importiniai", iš tų pačių Vakarų, iš kurių savo misijas atlieka įvairių netradicinių krikščioniškų bendruomenių – mormonų, Tikėjimo žodžio – atstovai.

Tekstai apie Dievą multiplikuojami tarsi klonuotos skaitmeninio vaizdo matricos, pažeidžiant antrąjį Dievo įsakymą "Netark Viešpaties vardo be reikalo". Masinė gamyba, skirta masiniam vartojimui. Kaip prekės supermarketuose arba įkyri reklama, kuria ir taip mažai kas tiki.

Ažūriniai reljefai balansuoja tarp teksto ir ornamento – kuo aiškesnis ornamentas, tuo blogiau įskaitomas tekstas. Įspūdis svarbiau už turinį. Estetinių rezultatų siekimas svarbesnis už skelbiamą žinią: kai kurios plokštės pakabintos taip, kad tekstas skaitomas vertikaliai – jas perskaityti būtų patogiau pavertus ant šono. Čia reikėtų pridurti, kad formaliai Roko darbai sukomponuoti nepriekaištingai – sutvarkyti siluetai, ritmas, masių išdėstymas. Šiltos spalvos papildo "šiltas" kalbas apie meilę ir amžinąsias vertybes.

iliustracija
Rokas Dovydėnas. "Afganistan"

Taigi apie ką yra Roko pano?

Šis darbas – tarsi klausimas apie vertybes, kuriomis daugelis žmonių jau nebetiki. Čia parašyti žodžiai yra estetiški, efektingi, virtę rafinuotais ornamentais, tačiau jų turinys nelabai ką bejaudina.

Kalbėdamas estetikos, dviprasmybių, asociacijų kalba Rokas sukūrė darbus, atskleidžiančius jo kritišką požiūrį į vartotojų visuomenės, manipuliuojamos įvairiomis medijomis, nuostatas. Tuo jo kūryba artima jaunųjų anarchistų darbams. Tiesa, skirtingai nei Rokas, jie kuria tiesmukišką agitacinį meną. Manau, kad Rokui nesvetimi jaunųjų antiglobalistų šūkiai, pvz., "Dirbk ir mirk", arba graffiti, nukreipti prieš karą Irake – juk neatsitiktinai tarp keraminių tekstų atsiranda viena plokštė, sudaryta iš žodžių "Afganistan".

Roko darbuose kartu sugyvena sunkiai suderinami dalykai: groteskas ir elegancija, ironija ir estetiškumas, chuliganizmas ir dėmesys bendražmogiškoms vertybėms.