Nauji kino metai Berlyne

Im Kwon-taek

Vasario 10 d. prasideda jubiliejinė 55-oji Berlinalė. Praėjusią savaitę paskelbta jos didžiosios žiuri sudėtis sujaudino lietuvių sinefilus: žiuri, kuriai šiemet vadovaus Holivude kuriantis vokiečių režisierius Rolandas Emmerichas ("Nepriklausomybės diena", "Godzila", "Diena po rytojaus"), sudėtyje nuskambėjo ir Ingeborgos Dapkūnaitės pavardė. Pernykščio festivalio uždaryme parodytas belgų filmas "25 laipsniai žiemą" ir spaudos konferencijoje aktorė, kuri žaviai šypsojosi, matyt, padarė įspūdį festivalio rengėjams. Po kelerių metų, nors ir netiesiogiai, Berlyno festivalyje pagaliau dalyvaus lietuvių kinematografija. Tai svarbu, kad ir ką postringautų beraščiai "Delfi" internautai. Žiuri atsidūrė skirtingų šalių ir skirtingų filmų kūrėjai: JAV gyvenanti kinų aktorė Bai Ling ("Laukiniai laukiniai Vakarai"), vis dažniau JAV besifilmuojanti vokietė Franka Potente ("Bėk, Lola, bėk"), olandų prodiuseris Wouteris Barendrechtas, jau kelerius metus, spėju, dirbantis su neaprėpiamu Peterio Greenaway’aus projektu "Talso Luperio lagaminai", ukrainiečių rašytojas, scenaristas ir režisierius Andrejus Kurkovas ir madų kūrėjas Nino Cerutti, kūręs kostiumus Federico Fellini "Saldžiam gyvenimui", rengęs Tomą Cruise’ą Stanley Kubricko filme "Plačiai atmerktos akys" bei papuošęs ne vieną dešimtį kitų filmų ir jų aktorių. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad žiuri narius daug kas skiria, bet daug kas ir jungia – pirmiausia, aišku, tarptautinio bendradarbiavimo patirtis.

Nauji metai, naujos viltys

Pernykščiai kino metai buvo gana nykūs. Teko girdėti net tokią kolegų nuomonę, esą pernai sukurti tik du dėmesio verti filmai – Park Chan-wok "Senis" ir Wong Kar-wai "2046". Abu jie buvo rodyti Kanuose, tačiau ir šis festivalis nelaikomas labai vykusiu. Pernykštis Berlynas taip pat nenustebino dideliais atradimais, tačiau šiemet kai kurie pavadinimai teikia didelių vilčių. Šiemet Berlinalės konkurse bus parodyta šešiolika pasaulinių premjerų ir net penki debiutantų filmai. Festivalio atidarymo filmu pasirinktas po ilgoko tylėjimo kino ekranuose vėl pasirodančio prancūzų režisieriaus Régis’o Wargnier ("Indokinija", "Prancūzė moteris", "Rytai, Vakarai" ) filmas "Man to Man". Tai – garsaus britų rašytojo Williamo Boydo (Lietuvoje pernai pasirodė jo romanas "Vieno žmogaus širdis") romano ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį kuria Kristin Scott-Thomas. Viena laukiamiausių (bent jau mano) Berlinalės premjerų – Aleksandro Sokurovo "Saulė". Tai trečioji režisieriaus trilogijos apie diktatorius dalis. "Moloche" jis rodė Hitlerį, "Jautyje" – Leniną, "Saulės" herojus yra japonų imperatorius Hirohito.

Prieš kelis dešimtmečius būtent Berlyno kino festivalis pažadino susidomėjimą šių dienų Rytų Azijos kinu, tad ir šiemet jo nepristigs. Vienas originaliausių šių dienų kino kūrėjų – Taivano režisierius Tsai Ming Liang ("Upė", "Skylė") – pristatys savo filmą "Tian bian yi duo yun" ("The Wayward Cloud"). Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad filme siejamas miuziklas ir atviros sekso scenos, tačiau manau, kad režisieriaus gerbėjus nustebinti yra sunku. Japonų kino veteranas Yoji Yamada filme "Kakushi ken – Oni no Tsume" ("The Hidden Blade") papasakos dar vieną istoriją apie samurajų. Veiksmas nukelia į XIX a., kai samurajai pradėjo prarasti savo pozicijas. Daug Rytų kino žada ir paralelinės festivalio sekcijos – "Panorama" ir "Forumas".

Danielis Day-Lewisas filme "Niujorko gaujos"

Smalsumą sužadino ir konkurso programoje skelbiama novelių filmo "Bilietai" ("Tickets") premjera. Filmą kūrė trys didieji kino meistrai – italas Ermanno Olmi (jo retrospektyva buvo rodyta ir pas mus), iranietis Abbasas Kiarostami ir britas Kenas Loachas. Kiekvienas jų pasakoja meilės ir pasišventimo istorijas, kurios vyksta į Romą važiuojančiame traukinyje. Vienoje novelėje vaidina Valeria Bruni-Tedeschi iš dabar pas mus rodomo Franēois Ozono filmo "5x2".

Laukiu ir naujojo Jacques’o Audiardo’o filmo "Mano širdis liovėsi plakusi" ("De battre mon coeur s’est arrźté"). Filmo herojai nori pakeisti savo gyvenimą ir nuolat patenka į daugybę nelabai malonių situacijų. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Emmanuelle Devos, Nielsas Arestrupas ir Romainas Duris. Retai kuriantis filmus Audiard’as, man regis, sugeba išsaugoti geriausias prancūzų Naujosios bangos tradicijas, jis turi labai savitą stilių ir saiko jausmą, o šito, deja, nepasakysi apie daugelį kitų jo kartos kūrėjų.

Kol kas būtent šie filmai atkreipė dėmesį. Ar jie iš tikrųjų bus įdomiausi konkurse, dar turėsime laiko įsitikinti.

Jubiliejinė "Panorama"

Antroji pagal svarbą festivalio sekcija "Panorama" šiemet taip pat mini savo jubiliejų: sukanka dvidešimt metų, kai garsus kritikas Manfredas Salzgeberis įkūrė šią sekciją, norėdamas supažindinti su naujais, dar tik prasidedančiais, bet daug vilčių teikiančiais kino atsinaujinimo procesais, su filmais, kurie atvirai prabyla apie visuomenės skaudulius, pristatyti ateities kinematografininkus. Ne vienas jo spėjimas jau seniai išsipildė, o jo darbą tęsianti "Panoramos" komanda sugeba kasmet nustebinti kuo nors nauju ir netikėtu. Todėl "Panorama" visada "drąsesnė" už konkursą, kurio filmams reikia visuotinio pritarimo ir platesnės publikos. "Panoramoje" daug dėmesio skiriama eksperimentams, aštrioms temoms, naujoms kinematografijoms ir dokumentiniam kinui. Būtent "Panorama" pradėjo skirti "Teddy" prizus geriausiam gėjų ir lesbiečių filmui. Šiemet "Panoramos" programa taip pat žada daug netikėtumų – bus rodomi filmai iš Brazilijos, Izraelio, Turkijos, JAV, Rusijos apie skaudžias tų šalių visuomenių problemas. Dokumentiniai "Panoramos" filmai šiemet kalbės apie prievartą, paauglystę, antisemitizmą, Čečėniją, homoseksualų persekiojimą nacistinėje Vokietijoje ir net pirmąją tarptautinę pornografinio kino žvaigždę Lindą Lovelace. Sutikite, kad tai iššūkis kompiuteriniais žaidimais virstančiam Holivudo kinui.

Kažkas specialaus

"Berlinale Special" – tai oficialiosios programos dalis, pristatanti asmenybes, kurias nori pagerbti festivalis, ir filmus, kurie jau spėjo patraukti žiūrovų dėmesį kitose šalyse. Šiemet šioje programoje atsidūrė "kasiškiausias" praėjusių metų rusų filmas – kompiuterinių efektų prisodrinta fantasy "Naktinė sargyba" ("Nočnoj dozor"). Šis Timūro Bekmanbetovo filmas rusų buvo pristatytas net "Oskarui". "Naktinė sargyba" nepateko į nominantų sąrašą. Užtat jame atsidūrė švedų filmas "Så som i himmelen" ("As It Is in Heaven", rež. Kay Pollak), pasakojantis apie širdies smūgio ištiktą dirigentą, kuris priverstas nutraukti savo karjerą. Į šią programą taip pat pateko meksikiečių režisieriaus Jorge Ramķrez Suįrezo filmas "Triušis mėnesienoje" ("Conejo en la luna") ir Floriano Gallenbergerio "Laiko šešėliai" ("Schatten der Zeit"), nukeliantis į kolonijinės Indijos laikus.

Ingeborga Dapkūnaitė filme "25 laipsniai žiemą"

Apdovanojimai

Savo sprendimą didžioji žiuri paskelbs tik vasario 19 d. Tačiau kai kurie šiųmetinės Berlinalės laureatai žinomi jau dabar. Prizai "Berlinale Kamera" šiemet bus įteikti japonų kino studijai "Shochiku" ir ryškiai vokiečių kino asmenybei Helene Schwarz.

Su "Shochiku Studios" vardu siejami gražiausi japonų kino metai. Čia savo šedevrus kūrė Yasujiro Ozu, Akira Kurosawa, kiti garsūs kūrėjai. Specialiai šia proga bus parodytas melancholiškas japonų klasiko Keisuke Kinoshita filmas "Dvidešimt keturios akys" ("Nijushi no hitomi", 1954).

Helene Schwarz daug metų buvo šešėlyje: kelis dešimtmečius ši dabar septyniasdešimt aštuonerių metų moteris buvo Vokietijos kino ir televizijos akademijos Berlyne sekretorė, palydėjusi į kiną ne vieną studentą, suteikusi pasitikėjimo ir patarimų ne vienam jaunam vokiečių režisieriui. Ją pagerbs ne tik prizas, bet ir režisieriaus Rosa von Praunheim filmas "Kas yra Helene Schwarz?"("Wer ist Helene Schwarz?").

"Berlinalės kamera" bus pagerbtas ir aktorius Danielis Day-Lewisas, net trijų "Oskarų" laureatas. Paskutinįkart Berlyne jis pristatė Martino Scorsese’s epopėją "Niujorko gaujos".

Taip pat bus pagerbtas operatorius Carlo Di Palma, išėjęs 2004-ųjų liepą. Michelangelo Antonioni ir kitų klasikų filmus filmavęs operatorius bus prisimintas filmu "Raudonoji dykuma" – atnaujinta, restauruota jo kopija.

Žiuri pirmininkas bus pagerbtas (tai taip pat festivalio tradicija) parodant jo naujausią filmą "Diena po rytojaus". Lietuvos žiūrovams šio filmo, manau, pristatinėti nereikia.

Pietų Korėjos kinas dabar pats madingiausias. Turbūt neatsitiktinai šiemet festivalyje "Auksiniu lokiu" bus pagerbtas korėjiečių režisierius Im Kwon-taek, bene pirmasis išgarsinęs Pietų Korėjos kiną už savo šalies ribų. Režisieriaus filmai (yra jų sukūręs per šimtą) rodyti ir apdovanoti Kanuose, Berlyne, kituose festivaliuose. Deja, jis visai nežinomas Lietuvoje, o ją, regis, jau taip pat pasiekė Korėjos kino mada.

Berlyno garbės "Auksinis Lokys" šiemet bus įteiktas ir ispanų aktoriui Fernando Fernįnui Gómezui. Šį aktorių prisimename iš daugybės filmų – "Pusė dangaus", "Stiko", "Viskas apie mano mamą" ir kelių dešimčių kitų. Teikiant apdovanojimą bus parodytas naujausias filmas "Kartais prisimink mane" ("Para que no me olvides"), kurį sukūrė Patricia Ferreira. Tai pasakojimas apie skirtingų kartų žmones, kuriems kartais sunku suprasti vienas kitą.

Berlinalė visuomet žadina viltis pamatyti filmą, kuris ilgam išliks ne tik atmintyje, bet ir kino istorijoje. Kartais tos viltys išsipildo, kartais – ne. Festivalis yra loterija, bet net ir viltis prisiliesti prie to, kas tavo akyse taps istorija, yra daug žadanti.