Rinktiniai Kauno fotografų darbai

Vytautas Pletkus. "Kaunas". 2002 m.

Gruodžio pabaigoje Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui sukako trisdešimt metų, o Kauno "Fuji" foto galerijai – dvidešimt penkeri. Jubiliejinėje parodoje eksponuojami įvairiomis technikomis sukurti skirtingų laikotarpių Kauno fotografų darbai. Paroda skirta fotografo Povilo Karpavičiaus atminimui, čia eksponuojami ir kitų jau mirusių Kauno fotomenininkų (Virgilijaus Šontos, Gintauto Stulgaičio) darbai.

Kauno fotomenininkų skyriaus susikūrimo ir veiklos istoriją prisiminė ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas fotografas Aleksandras Macijauskas pokalbyje su A. Vaitkevičiumi "Literatūroje ir mene". Kauno fotoklubas išgarsėjo ne tik savo veikla, bet ir garsiais fotografais – M. Baranausku, V. Butyrinu, V. Dineika, P. Karpavičiumi, J. Kalveliu, A. Macijausku. Keitėsi laikmečiai, keitėsi pavadinimai, tačiau Kauno fotoklubo, vėliau tapusio Lietuvos fotomenininkų sąjungos skyriumi, veikla liko neabejotinai svarbi miesto kultūriniam gyvenimui. "Fuji" galerija šiuo metu yra sėkmingai veikiantis fotografijos parodų centras, pristatantis Lietuvos menininkus ir rengiantis tarptautines parodas.

Jubiliejinėje fotografijos parodoje savo darbus eksponuoja K. Linkevičius, R. Juškelis, A. Macijauskas, V. Jankauskas, G. Liagas, G. Stulgaitis, S. Michelkevičiūtė, R. Misiulionis, V. Pletkus, E. Kolevaitis, G. Česonis, T. Rinkevičius, V. Šonta, R. Rakauskas, J. Strazdauskas, V. Butkevičius, R. Vikšraitis, P. Karpavičius, A. Bareišis, A. Kairys, A. Vaitkevičius, F. Kerpauskas, Z. Baltrušis, R. Požerskis, J. Kalvelis ir daugelis kitų.

Fotoparodoje gausu įvairių temų ir stilių – nuo paprastosios fotografijos iki skaitmeninės, nuo nespalvotos iki spalvotosios, nuo klasikinės iki modernios ar postmodernios. Paroda atskleidžia trijų dešimtmečių lietuvių fotografijos tematikos bei nuolat kintančių technologijų įvairovę. Vienas populiariausių ir mėgstamiausių sovietmečio fotografijoje buvo portreto žanras. Ir parodoje, ir jos kataloge pateikiami prieš kelis dešimtmečius sukurti darbai (P. Karpavičiaus "Dažytojos", E. Katino "Būgnininkas", J. Karazino "Statybininkai", K. Jaruševičiaus "Rašytojai R. Gamzatovas ir J. Grušas", V. Žirgulio "Aktorius Algimantas Masiulis"). Beveik visų portretinių fotografijų autoriai dėmesį sutelkia ne tik į asmenybę, bet ir į portretuojamojo santykį su darbo aplinka, jo ryšį su miestu. Miestiečių gyvenimas, kasdieniai gatvės vaizdai, netikėtu rakursu pamatyta kasdienybės ar šventės detalė tampa daugelio fotografijų objektu. A. Macijausko fotografijoje "Kaziuko mugė Kaune, Laisvės alėjoje" koliažiniu principu sudėlioti šventės akcentai - centrine Kauno gatve plaukia atsipalaidavusi minia, vienų rankose gėlės, kitų rankos ištiestos išmaldai.

Estetizuota menine raiška išsiskiria G. Stulgaičio fotografija "Ruda kėdė – balta kėdė 4". Nespalvotos fotografijos centre – dvi šalia sustatytos kėdės, jas į nedalomą visumą susieja ant jų abiejų užmestas baltas popieriaus lapas ir sudžiūvusių lauko gėlių puokštė. Skirtybių jungtis, šviesos ir tamsos žaismas, subtilus šešėliavimas bei polinkis kalbėti metaforomis – išskirtiniai šio fotomenininko bruožai. Netiesiogine, bet jau ironiška kasdienybės kalba išsiskiria Eugenijaus Striogos darbas "Pinigėliai". Fotografijos kompoziciją sudaro keturi lietuviški litai su Žemaitės atvaizdu, prismeigti prie lentos surūdijusia vinimi ir ryškus amerikietiškas doleris šalia jų. Tokia tad skirtingų ekonominių patirčių jungtis ir kasdienybė...

Gyvenimo kasdienybė ir netikėtas žvilgsnis į ją – taip galima apibūdinti parodos darbų tematiką. R. Požerskio žvilgsnį į Klaipėdos senamiestį atskleidžia dvi senos moterys, džiaustančios skalbinius, ir kūdikis, žengiantis pirmuosius žingsnius. A. Kairio nuotraukos "Čigonų šeima" centre – išraiškingi žmonių su ryšuliais ir kūdikiais veidai, o antrajame plane – daugiaaukščių kvartalai.

G. Česonis, V. Pletkus ir E. Kolevaitis parodoje eksponuojamose nuotraukose fiksuoja miestą. V. Pletkus spalvotoje fotografijoje "Kaunas" į miestą žvelgia iš rūko ir miglų apgaubto Aleksoto tilto perspektyvos. Tiltas ir anapus jo esanti krantinė yra fotografijos kompozicijos centras, juos į nedalomą visumą sujungia naktinių šviesų atspindžiai vandenyje. Spalvų, tonų bei pustonių žaismė suteikia konkrečiam objektui mistinę prasmę. E. Kolevaitis miestą pateikia kaip konkretų atspirties tašką. Parodoje eksponuojamos kelios jo fotografijos iš ciklo "Venecija".

M. Kavaliauskas nuotraukoje "Kražių portretas" įsižiūri ne į architektūrinę istorinę miesto detalę, o į Kražių miestelyje besilinksminančius jaunus žmones, fiksuoja šokio sūkuryje sustabdytą akimirką. Figūros ir spalvos susilieja – ritmas, o ne veidai tampa fotografijos ašimi.

Jubiliejinėje "Fuji" galerijos parodoje ryškūs ne tik tematikos, bet ir technologijų pokyčiai. V. Bečelis, G. Liagas, V. Šeštakauskas parodoje atskleidžia koliažinės, kompiuterinės fotografijos galimybes. Čia svarbus ne tik vaizdas, bet ir spalvos, vaizdo bei grafikos jungtis. Kauniečių parodos įvairovė parodo pastarųjų dešimtmečių lietuvių fotografijos tendencijas – primena klasiką ir supažindina su naujais vardais.