Būties kontrastai

Irma Balakauskaitė. "Trys mylinčios". 2004 m. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Ir šįsyk tapytoja, grafikė Irma Balakauskaitė nustebina sukūrusi įdomias ir neįprastas skulptūras – "Gyventojai". Drąsa eksperimentuoti akivaizdi visoje Irmos kūryboje. Skulptūros išlankstytos iš kartono, aptraukto drobinio maišų audinio atraižomis. Tai masyvių išryškintų moteriškų formų būtybės su paukščių snapais, iš pirmo žvilgsnio keliančios kiek baugoką įspūdį. Be išorinių apdailinimų, dekoro.

Pačios Irmos žodžiais, šios skulptūros – jau pora metų kuriamo "Lėlių" ciklo tęsinys (pernai eksponuotos medinės skulptūros "Žiūrinčios"). Kurti šį ciklą paskatino aistra scenografijai, lėlių teatrui.

Išsiskiria dvi kontrastingos skulptūrų grupės – "Trys mylinčios" (2004), "Laukiančios" (2002). Pirmųjų būtybių formos aptakesnės, tvirtesnės, masyvesnės, antrųjų – suglebusios, netvarios (drobės atraižomis it tvarčiais apvyniotos kojos). Vienos – dinamiškų pozų, lyg judėtų, mankštintųsi ("Trys mylinčios"), kitos – statiškos: parimusios, sėdinčios ("Laukiančios") ant kėdžių. Pirmosios optimistiškos, "pasitempusios", antrosios – prislėgtos, susimąsčiusios, pavargusios it senutės. Nors ir eksponuojamos grupėje, skulptūros viena nuo kitos skiriasi formos niuansais, deformacijomis. Juk kiekvieno laukimas, kaip ir likimas, skirtingas...

"Laukiančios" sukurtos 2002 m. Smiltynės popieriaus meno simpoziume. Irma pripažįsta, kad scenografiniai elementai, eksponavimo vieta keičia prasmes: pirmąkart jos buvo eksponuotos prie jūros, o pagal sumanymo idėją turėję plūduriuoti ir sunykti vandenyje.

"Bandantis pakilti" (2004) ir viena iš "Laukiančių" serijos skulptūrų eksponuojamos po vieną. Skulptūra "Bandantis pakilti", labiausiai išsiskirianti iš visų objektų, – masyvi paukščio su mažyčiais sparneliais figūra, lyg ilgesio, sizifiškų žmogaus pastangų beviltiškumas. "Paukštiškos", pabrėžtinai moteriškos būtybių formos leidžia šias figūras sieti su M. Gimbutienės aprašyta deivės paukštės kultūra. Šių skulptūrų medžiaga – drobinis audinys – kelia asociacijų su sovietmečiu, atgrasaus kolektyvizmo šmėkla.

Pasak autorės, šiame cikle svarbi gyvenimo trapumo idėja, pavaldumas tam tikroms aukštesnėms jėgoms.

Tad šios kontrastingos skulptūros turtingos filosofinių, mitologinių, socialinių asociacijų. Jose skleidžiasi šiuolaikinė neadekvati, prieštaringa žmogaus situacija, pasaulėjauta: gyvenimo trapumas ir grubumas, autoironija ir paslėptas ilgesys, žaismė ir tyli rezignacija.