Dailė

Tylioji gamta

Alfonso Budvyčio darbų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje

Vika Ryžovaitė

iliustracija
Alfonsas Budvytis. "Sraigės"

Alfonso Budvyčio paroda skirta fotomenininko mirties metinėms. "Tylioji gamta" – tai paskutinis ciklas, keliolika metų kurtas gyvenant Ganiūnų kaime Jurbarko rajone.

Menininko fotografijos nėra vien tik sausa realybės interpretacija. Atsitiktiniai gamtos objektai (medžio šaka, sraigės, sliekai, lapai ir pan.) turi stiprų meditacinį užtaisą ir mistinę nuotaiką. Nespalvotoje fotografijoje koegzistuojantys vieniši gamtos kūriniai iškalbingi savo tyla. A. Budvyčio tyla kupina vidinės įtampos, nuojautų, virpesių, filosofijos. Menininkas negaudo lemtingų akimirkų, jis pats jas kuria, kiekvienam menkiausiam gamtos objektui suteikdamas kosminio vaizdo iliuziją. Žiū – išdidinta medžio šaka su visom žievėm, įtrūkiais, linijų raizgalynėm, skylėm – argi neprimena užgesusio ugnikalnio ar mėnulio kraterių? Fotografijos centre besivoliojantis žemės grumstas su daugybe atplaišų galėtų būti planeta ar meteoritas. Atrodo, dauguma gamtos objektų įvilkti į kosminius "rūbus". Išbraižymais skambančiame fone lyg pro rūką galima įžvelgti smulkių žemės gyvių kontūrus – mikroskopiškai išdidintus sliekus, sraigių figūras (jei netingi, gali suskaičiuoti kriauklės linijas) ar sudžiūvusių lapų raizgalynes. Grafiška ir panteistinė fotografija. Primena menininko A. Švėgždos vieno motyvo kūrinius – tokius "iškrapštytus", išjaustus ir tyliai vienišus. Kaip ir XX a. fotografijos klasikas A.Westonas, A. Budvytis gerai perteikia daiktų (gamtos) medžiagas ir faktūras. Jis siūlo įsigilinti į savąją pasaulio versiją – visa yra vienis, net menkiausias gamtos šapelis gali būti įprasmintas fotografijoje ir užkonservuotas gyventi per amžius. Fotomenininkas A. Budvytis vengia išorinių fotografijos efektų, įspūdingų rakursų ir dirbtinių kompozicijų. Gamtos objektai pateikiami tokie, kokie yra – natūralūs ir paprasti. Iš pirmo žvilgsnio tuščia erdvė aplink kokį lapą ar sraigę apgaulinga. Ji prisodrinta tylios filosofijos ir ramybės. Regis, fotomenininko santykis su fotografuojamais objektais artimas ir kartu santūrus, smalsus lyg mokslininko, bandančio įminti gyvybės mįslę. Tik stipriai gamtos grožį juntantis žmogus gali klaidžioti po miškus ir ieškoti mažų, tarsi nepastebimų gamtos dalelių, kurios vėliau paverčiamos meno kūriniu. Todėl atrodo, jog šio paskutinio ciklo nuotraukos išreiškia vidinės tylos, ramybės ir harmonijos paieškas. Tarsi paslaptingame gamtos pasaulyje mėgintum pasislėpti nuo civilizacijos, atgauti vidinę pusiausvyrą ir susilieti su gamta. Tyliai ir ramiai...