Juozo Gruodžio gimimo metinėms

Kompozitorius, dirigentas, pedagogas Juozas Gruodis (1884–1948) – reikšminga XX a. pirmosios pusės figūra. Savo kūryba bei visuomenine veikla jis dėjo pamatus besiformuojančiai lietuvių nacionalinei muzikai ir lėmė tolesnį jos raidos kelią. 120-ųjų J. Gruodžio gimimo metinių minėjimo proga Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bei Kaune, paties J. Gruodžio įkurtoje konservatorijoje, vyko įvairūs renginiai, dar kartą mums atskleidę svarbiausius šio muziko nuopelnus ir žymiausius kūrinius. LMTA kompozitoriaus atminimui skirtų renginių ciklas prasidėjo jau spalio 18 d. koncertu, kuriame viešėjo Velso Karališkojo muzikos ir dramos koledžo dėstytojai – smuikininkas Ch. Horner ir pianistė Z. Smith. Į savo koncerto programą jie įtraukė ir J. Gruodžio Sonatą smuikui ir fortepijonui d-moll. Beje, smuikininkas, kurį labai žavi J. Gruodžio kūryba, žino visus jo kūrinius smuikui.

Gruodžio 13 d.kompozitoriaus gimimo metinėms buvo skirtas LMTA Fortepijono katedros pedagogų koncertas. Gruodžio 14 d. vykusiame koncerte studentų simfoninis orkestras, diriguojamas R. Šerveniko, atliko J. Gruodžio simfoninį paveikslą "Rudenėlis". Kompozitoriaus jubiliejui skirtų renginių kulminacija – gruodžio 16 d. vykusi muzikologų mokslinė konferencija "Juozas Gruodis Lietuvos muzikinės kultūros kontekste" bei J. Gruodžio kamerinės ir chorinės muzikos koncertas. Konferencijoje pranešimus skaitė G. Daunoravičienė, E. Ignatonis, R. Nomicaitė, O. Narbutienė, A. Ambrazas, D. Kučinskas, A. Kubiliūnas.

Pranešimų autoriai į kompozitorių pažvelgė skirtingais aspektais. Buvo išryškinta jo įtaka kitoms lietuvių muzikų kartoms ("Juozas Gruodis ir jo kompozicinė mokykla", "Juozas Gruodis ir Julius Juzeliūnas: kūrybos principų perimamumas ir plėtra"), nagrinėjama, kaip apie J. Gruodžio tautinės muzikos idėjas atsiliepė jo amžininkai ("Juozas Gruodis amžininkų akimis", "Juozas Gruodis ir Vytautas Bacevičius"), kalbėta apie kompozitoriaus kūrinių leidybą ir kt. Pranešėjai J. Gruodį ir jo veiklą vertino jau iš šių dienų perspektyvos, pateikė naujų įžvalgų. Tos pačios dienos vakarą J. Gruodžio dvasia apgaubė LMTA Didžiąją salę. B. Vainiūnaitė čia skambino kompozitoriaus pjeses fortepijonui, Valstybinis Vilniaus kvartetas atliko jo Styginių kvartetą d-moll. Jaunieji atlikėjai – IV Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurso laureatai M. Grigas (smuikas) ir K. Gurklytė (fortepijonas) – grojo J. Gruodžio sonatą smuikui ir fortepijonui. V. Noreika bei R. Maciūtė dainavo J. Gruodžio solines dainas, o LMTA mišrus choras – chorines dainas ir giesmes.

Atmosferą, kupiną meilės, pagarbos ir dėkingumo šiam iškiliam talentingam muzikui, pavyko sukurti ir Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Surengti trys iškilmingi vakarai ir konservatorijos stendus puošiančios nuotraukos iš kompozitoriaus gyvenimo bei studentų rašyti darbeliai bylojo, jog J. Gruodžio pasaulis čia gyvas ir svarbus.

Pirmasis, gruodžio 7-osios renginys, pavadintas "Tiltas tarp praeities ir ateities", išsiskleidė prisiminimais apie J. Gruodžio muziką ir jos reikšmę: savo mintimis dalijosi vakaro vedėja kompozitorė D. Kairaitytė bei konservatorijos svečiai G. Daunoravičienė, V. Jurgutis, A. Ambrazas. Renginį nuspalvino solistės S. Martinaitytės bei jos koncertmeisterės A. Eitmanavičiūtės atliekami J. Gruodžio ir jo "anūkų" – kompozitorių G. Kuprevičiaus, Z. Bružaitės ir D. Kairaitytės – kūriniai. Taip pat skambėjo J. Gruodžio pjesė fortepijonui "Varpai" (atl. I. Vaičienė). Gruodžio 9 d. kompozitoriaus jubiliejaus minėjimui buvo skirtas vokalinės muzikos koncertas "Visur tyla". Žymių užsienio operų arijų fone išryškėjo J. Gruodžio bei kitų lietuvių kompozitorių muzikos tautinis savitumas. Ciklą vainikavusiame gruodžio 15-osios baigiamajame koncerte skambėjo tik J. Gruodžio žymūs fortepijoninės, vokalinės bei chorinės muzikos kūriniai. Juos atliko konservatorijos studentai ir anksčiau čia mokęsi svečiai iš LMTA.

Tačiau tuo 120-ųjų J. Gruodžio metinių minėjimas Kaune dar nesibaigė. Toliau renginius organizavo M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus: gruodžio 19 d. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje J. Gruodžio bei jo žmonos S. Gruodienės atminimui buvo aukojamos šv. Mišios, gruodžio 20 d. buvo aplankytas kompozitoriaus kapas Petrašiūnų kapinėse, o J. Gruodžio memorialiniame muziejuje vyko jo fortepijoninių bei vokalinių kūrinių koncertas.

Visi šie renginiai Vilniuje (jų iniciatorius – nenuilstantis J. Gruodžio kūrybos propaguotojas A. Ambrazas) ir Kaune tarytum susiliejo į įvairiaspalvį J. Gruodžiui skirtą festivalį. Jie parodė, kad J. Gruodis, vienas iš lietuvių nacionalinės muzikos pagrindėjų, yra neužmirštas ir labai vertinamas. Gaila tik, kad šio įstabaus kompozitoriaus kūryba mūsų dabartinės muzikinės kultūros kontekstuose neskamba dažniau…

Milda Čiučiulkaitė